Kaip laiku atpažinti bėdą ir kaip su ta žinia gyventi kalbamės su gyd. vaikų kardiologe med. dr. Ramune Vankevičiene.
Įgimta yda
„Vaikų širdies ligos – tai didelė ligų grupė, kurią sudaro įgimtos širdies ydos, uždegiminės širdies ligos, širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, kardiomiopatijos“. – sako gydytoja. Pasak jos, širdies formavimąsi embriono vystymosi periode neigiamai gali veikti:
ūmūs moters infekciniai susirgimai per pirmus tris nėštumo mėnesius (raudonukė, tymai);
lėtiniai moters susirgimai, tokie kaip cukrinis diabetas;
žalingi aplinkos veiksniai;
moters rūkymas nėštumo metu, be to ne tik aktyvus, bet ir pasyvus, pavyzdžiui, darbas prirūkytoje patalpoje;
alkoholio, įvairių medikamentų vartojimas nėštumo metu;
vyresnis nei 35 metai moters amžius.
Tačiau dažnai įgimtų širdies ydų priežastys lieka nežinomos. „Šiandien neabejojama, kad jau vaikystėje gali būti paveldėtas polinkis sirgti daugeliu suaugusiųjų širdies ligomis, pavyzdžiui ateroskleroze ar išemine širdies liga“. – teigia vaikų kardiologė. – „Apie tai, kad vaikas gali sirgti širdies liga, galima įtarti iš tokių išorinių požymių, kaip netikėti išblyškimo priepuoliai, odos mėlynavimas, alpimas ir sąmonės praradimas, skausmai širdies krūtinėje, greitas nuovargis, judrių žaidimų, fizinio krūvio netoleravimas – visa tai turėtų sukelti tėvams susirūpinimą. Tokie vaikai greitai pavargsta lipant laiptais, sparčiai einant. Kūdikiams prastai auga svoris, stebimas dusulys, dažnas kvėpavimas.“
Vaiko amžiaus ypatumai
„Kritiškiausias periodas, kuomet išryškėja gyvybei grėsmingos ydos– naujagimystė ir pirmieji mėnesiai“. – pabrėžia gyd. Ramune Vankevičienė. – „Naujagimiai ir kūdikiai dažnai gimsta, jau sergantys įgimtomis širdies ydomis, kurios yra vienos dažniausių raidos ydų“.
Dalis ydų yra lengvos, nepavojingos gyvybei ir nereikalauja skubaus gydymo, tačiau tokį vaiką vis tiek turi stebėti vaikų kardiologas. Tais atvejais, kai yda sunki, pavojinga gyvybei, konsultuotis pas vaikų kardiologą būtina kuo greičiau po gimimo, kad tolimesnis naujagimio būklės stebėjimas ir gydymas būtų savalaikis.
Vaikų kardiologo konsultacija yra labai svarbi ikimokykliniame ir jaunesniame mokykliniame amžiuje, kai vaikas intensyviai auga. Specialistai turėtų įvertinti vaiko širdies būklę, prieš parenkant jam fizinį krūvį. Be to, tokio amžiaus vaikai dažnai serga įvairiais virusiniais ar bakteriniais susirgimais, kurie gali įtakoti širdies uždegimus – miokarditą arba aritmiją. Nors pasak gydytojos, dėl infekcijos atsiradę širdies uždegimai būdingi bet kuriam amžiaus periodui.
Stebėti ir žinoti
Įtarus širdies patologiją, tiksliai diagnostikai būtini kompleksiniai tyrimai, todėl vaikui atliks elektrokardiogramą ir širdies echoskopiją. Elektrokardiograma parodo elektrinius širdies procesus, padeda išsiaiškinti širdies aritmijas. Širdies echoskopija pateikia detalų širdies struktūrų vaizdą – specialiame monitoriuje matomos vaiko širdies kameros, vožtuvai, kraujagyslės. Šis tyrimas yra vienas iš svarbiausių ir informatyviausių neinvazinių tyrimų vaikų amžiuje.
Be šių metodų vaikui gali būti atliekami ir rentgenologiniai tyrimai, informuojantys apie širdies dydį, formą ir plaučių būklę. Nereikia bijoti spinduliavimo: rentgeninė radiacija labai nedidelė ir todėl visiškai nepavojinga organizmui. Vienos nuotraukos radiacijos dozė lygi 2 valandų televizoriaus žiūrėjimui. Visi šie metodai yra visiškai neskausmingi.
Jei operacija būtina
„Nustačius įgimtą širdies ydą dažnai yra būtinas chirurginis gydymas“. – tvirtina vaikų kardiologė R. Vankevičienė. – „Pastaraisiais metais sudėtingų įgimtų širdies ydų operacijos atliekamos kaip galima anksčiau, siekiant išvengti daugelio komplikacijų. Lengvesnių ydų atvejais operacija atidedama vėlesniam laikui, vaikui paaugus“.
Po operacijos vaikui reikia rūpestingos priežiūros, organizmo stiprinimo ir, žinoma, pastovaus gydytojo stebėjimo. Dažnai reikalinga ir kitų gydytojų pagalba – pediatrų, otorinolaringologų ir kitų.
Būtina vaikui, kiek tai įmanoma, sumažinti peršalimo ir infekcinių ligų susirgimų riziką, nes tokios ligos labai apsunkina vaikiškos širdies veiklą.
Labai naudingi dažni neilgi pasivaikščiojimai gryname ore, teisingai parinktas fizinis krūvis bei turtinga kaliu mityba.
Nerviniai širdies veiklos sutrikimai (širdies neurozė)
Pradžiai paminėsime, kad vegetacinė nervų sistema atlieka keletą labai svarbių funkcijų: ji valdo visų vidaus organų veiklą ir užtikrina prisitaikymą prie aplinkos, neleidžia jausti, kaip dirba mūsų vidaus organai ir yra atsakinga už organizmo išsaugojimą grėsmės metu. Sutrikus vegetacinei nervų sistemai, gali pasireikšti įvairiausi vidaus organų: širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinimo trakto, kvėpavimo organų ir pan., veiklos sutrikimai. Ši būklė vadinama somatoformine vegetacine (autonomine) disfunkcija (anksčiau vadinta vegetacinė kraujagyslių distonija. Nuo nervinių širdies veiklos sutrikimų kenčia daugiau kaip 50 proc. vaikų. Ir nors ši būklė nekelia pavojaus vaiko gyvybei, jos negydant gali išsivystyti kitos širdies problemos.
Paprastai, esant somatoforminei autonominei disfunkcijai, mamos skundžiasi perdėtu vaiko jautrumu, emocionalumu, kaprizingumu, nesivaldymu, naktinėmis baimėmis, duriančiu skausmu širdies plote, galvos skausmais, padidėjusiu ar sumažėjusiu kraujospūdžiu, galvos svaigimu, sumažėjusiu darbingumu, greitu nuovargiu ir neramiu miegu. Vaiko vegetacinės nervų sistemos sutrikimams įtakos turi jo gyvenimo būdas: kai jis daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio, sėdi tvankiose patalpose, valgo rafinuotus maisto produktus. Labai svarbi yra ir psichologinė aplinka šeimoje, santykiai tarp namiškių. Lengvai pažeidžiamos psichikos, jautrūs ir neramūs vaikai į konfliktus reaguoja labai ryškiai, stipriai pergyvena. Todėl nervingų mažylių tėvai turėtų būti ypač dėmesingi tiek vaikui, tiek ir sau, kontroliuoti savo elgesį.
Labai svarbu, kad tokie vaikai nepervargtų, nereikia jų apkrauti visokiausiais užsiėmimais mokykloje ir už jos, būreliuose ir pan. Be to, reikia stebėti, kad mažylis nepraleistų daug laiko prie ekrano.
Kaip gydyti širdies neurozę?
Nerviniai širdies veiklos sutrikimai gali būti gydomi, tačiau gydymas apima dienos režimo, fizinio aktyvumo sureguliavimą, psichologinę pagalbą. „Gydymo procesas paprastai yra ilgas, nes dažnai ši būklė yra tam tikro tipo asmenybės problema. Tokie vaikai ir tapę suaugusiais turi problemų“. – sako gyd. Ramunė Vankevičienė. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas dienos režimui: miego trukmei, televizoriaus žiūrėjimo ribojimui, pasivaikščiojimams, fiziniam krūviui.
Vaikas, sergantis somatoformine autonomine disfunkcija, neretai iš kitų išsiskiria silpna fizine forma. Pavyzdžiui, po 10 pritūpimų jam staigiai (50 – 60 smūgių per minutę) padažnėja pulsas. Todėl tokiam vaikui fizinis aktyvumas turi tapti viso gyvenimo įpročiu. Ypač naudingas yra plaukimas. Bet tuo metu jokiu būdu negalima vaiko varginti kitomis treniruotėmis. Reikia rasti „aukso vidurį“, ir čia padėti gali tik specialistas. Kai kuriais atvejais gali prireikti masažo, gydomosios kūno kultūros kurso ir vaistų terapijos.
Dėmesio mamai!
Yra žinoma, kad net motinos svoris gali įtakoti, kokia bus vaiko širdis. Amerikos Atlantos ligų vystymosi ir jų išvengimo kontrolės centro specialistai šia tema yra atlikę didelius tyrimus. Pagal jų rezultatus, vaikams, kuriuos pagimdė apkūnios moterys, 36 proc. padidėja širdies ligų vystymosi rizika, lyginant su tais kūdikiais, kurių mamų svoris nėštumo metu buvo normalus. O ar perdėtas būsimos mamos liesumas turi įtaką vaiko širdies ligoms, pasak gydytojos R. Vankevičienės, įrodymų nėra.
Vaiko širdžiai gali turėti įtakos ir toks, rodos, nereikšmingas veiksnys, kaip nejudrus, sėdimas mamos gyvenimo būdas nėštumo metu. Jei motina mažai juda, pastoviai būna patalpose, retai eina pasivaikščioti, nekvėpuoja grynu oru, vaikas negauna reikalingo deguonies kiekio. O tai, savo ruožtu, gali neigiamai paveikti jo širdelę.
