Kačių „išsiskyrimo sindromas“, trumpiau IS, nėra dažnas ir nesukelia didelių elgesio sutrikimų, kaip tai pasitaiko su šunimis. Ilgą laiką manyta, kad neverta apie jį net kalbėti, bet naujausi gyvūnų elgsenos tyrimai rodo, kad šis sindromas būdingas ir katėms. Taip pat manoma, kad jis labiau būdingas Rytų kačių veislėms: Orientalams, Siamo ir Balio katėms.
Keletas priežasčių, kurios gali sutrikdyti emocinę katės pusiausvyrą:
• Kačiukas per anksti atskiriamas nuo motinos;
• Katė per anksti nustoja žindyti kačiukus
• Katė iki pardavimo laikoma gyvūnų parduotuvėje.
Skirtingai nei šunys, griaužiantys daiktus ir niokojantys namus, katės nepasižymi tokiu destruktyviu elgesiu, todėl, norint išsiaiškinti katės emocinę būseną, reikia atidžiau ją stebėti.
Kokie simptomai byloja, jog katė kenčia
• Liguistas prisirišimas prie šeimininko. Tai labiausiai pastebimas simptomas. Nors katėms nėra būdinga prisirišti prie vieno žmogaus, tokių nukrypimų vis dėlto pasitaiko. Nuolatinis šeimininko sekiojimas iš paskos, noras visada būti šalia aiškiai rodo, jog katė yra per daug prisirišusi.
• Atsisveikinimo nerimas. Jeigu tas pats elgesio šablonas kartojasi kiekvieną kartą, kai šeimininkas turi išeiti iš namų, priežastis – IS. Blogas, neįprastas elgesys rodo gyvūno kenčiamą skausmą, nes jis žino: liks vienas. IS simptomai tokiu atveju – pratisas kniaukimas, slapstymasis.
• Elgesys, kai jūsų nėra namie. Jei nieko nėra namie, niekas ir nesužinos, kaip elgėsi augintinis. Gal verta įrengti kamerą ar paklausinėti kaimynų. Jei katinas visą laiką pratisai kniaukė, jis tikrai kenčia.
• Atsisakymas ėsti. Jei katinas neėda, kai jūsų nėra namie, vadinasi, kenčia ir liūdi be jūsų. Gyvūnas liūdi taip stipriai, jog maistas jam nebesvarbus.
• Išmoktų taisyklių nesilaikymas. Kaip šunys, katės gali užmiršti išmoktas pamokas ir pradėti šlapintis netinkamose vietose, ypač jūsų lovoje.
• Perdėtas džiaugsmas grįžus šeimininkui. Įkyrus kailio laižymas, vėmimas – tai dar keli simptomai, kurie gali pasireikšti jūsų gyvūnui.
Kaip elgtis šeimininkams?
Pirmiausia reikia pradėti nuo streso mažinimo. Kadangi IS simptomai nėra labai ryškūs, galima įtarti, kad jie buvo nepastebėti ilgą laiką ar net metus. Būtina nustatyti, ar tikrai katės nerimą išprovokavo IS.
Jei taip, reikia numatyti gydymo programą, sudarytą iš medikamentinio gydymo ir elgesio šablonų koregavimo ir treniravimo. Medikamentai – tai receptiniai antidepresantai, žolelės arba homeopatiniai preparatai.
Elgesio šablonų koregavimas – tai paprastos, bet šiek tiek laiko užimančios technikos, kurios didina katės pasitikėjimą savimi ir mažina stresą. Jos padeda tapti gyvūnui nepriklausomam.
Šiek tiek patarimų:
• Tam tikrą laiką prieš išeidami iš namų ignoruokite savo katę.
• Slėpkite jos mėgstamą maistą ten, kur rastų likusi viena.
• Šalia ėdalo dubenėlio galima palikti kokių nors žaislų.
• Atrinkite vieną mėgstamiausią katės žaislą ir duokite jį išeidami. Sugrįžę, paslėpkite šį žaislą.
• Ignoruokite katę kurį laiką, kai grįžtate namo.
Net pastebėję nerimo simptomus, kačių savininkai dažnai juos ignoruoja – tikisi, kad šie praeis savaime. Deja, ignoruojamas nerimas palaipsniui gali virsti psichine liga.
Emocinis šios situacijos aspektas taip pat yra labai svarbus. Nusivylimas, kurį patiria gyvūno savininkai, kai katė blogai elgiasi dėl nerimo ar liūdesio, tampa dažna atsisakymo laikyti gyvūną priežastimi, o taip tikrai neturėtų būti.
