Aukoti galima ir kitaip
Pasikedenę plunksnas ir miklindami kojeles žaisliniai ančiukai plauks Vilnele ir taip sieks greičiausiojo titulo, o už juos surinktos lėšos bus skiriamos vaikams, turintiems talentą, tačiau neturintiems finansinių galimybių siekti savo svajonių.
Renginių organizatorius Jogaila Morkūnas jau ne kartą dalyvavo „Ančiukų lenktynėse“.
„Man labai patinka idėja, kad aukoti galima ne tik sėdint ir braukiant ašarą priešais televizoriaus ekraną.
Smagu, kai sukuriamas gražus bei įdomus renginio formatas, kuris skatina visus susiburti ir kokybiškai praleisti laiką. Laikausi pozicijos, kad gerus darbus reikėtų daryti tyliai, tačiau kaip kitaip paskatinti visuomenę susivienyti ir prisidėti prie geresnės ateities kūrimo. Dalyvaudamas darai ir gerą darbą, tuo pačiu puikiai praleidi laiką,“ – pasakoja J. Morkūnas.
Pagalba kitiems, karmos taškai sau
Jogaila Morkūnas sutinka, jog pagalba vieni kitiems turėtų būti savaime suprantama. Renginių organizatorius pabrėžia, jog tai neturėtų tapti priverstiniu veiksmu – norą padėti ir daryti gera turėtų diktuoti širdis, auklėjimas ir bendras suvokimas.
„Šiandien madinga gerus veiksmus vertinti karmos taškais. Gal tai skamba kiek savanaudiškai – gerus darbus skaičiuoti savo naudai, tačiau jei tai paskatina teigiamą vaidmenį mumyse, nenustokime rinkti karmos taškų! Panašiai ir su lenktynėmis – juk greičiausio antino šeimininkui jos atneš ne tokį menką laimėjimą – „Kidy Tour“ kelionę. Tačiau jei būtent tai ir sukelia azartą dalyvauti ir taip aukoti, puiku“, – teigia J. Morkūnas.
Žymus renginių organizatorius pabrėžia, jog probleminių sričių, kurioms reikia mūsų visuomenės pagalbos, yra tikrai labai daug. Kartu jis teigia, jog jaunimo užimtumo problema yra viena iš prioritetinių. Galimybę vaikams ir jauniems žmonėms leisti užsiimti mėgstama veikla J. Morkūnas įvardina kaip bendrą visuomenės tikslą.
„Smuikų stygos nuolat trūksta, sportbačiai greitai nusidėvi, bet, deja, ne visos šeimos turi galimybių finansuoti net ir talentingų vaikų užklasinį ugdymą. Būtent todėl galimybė suteikti finansinį paskatinimą prasmingos veiklos vystymui yra tikrai pagirtina“, – sako J. Morkūnas.
Svarbiausia turėti galimybę rinktis
Dukrelę Mariją Barborą su žmona Indre Morkūniene auginantis J. Morkūnas kukliai sako, jog pats vaikystėje neturėjo nė vieno talento. Renginių organizatorius juokauja, jog vieninteliu jo talentu galima laikyti greitakalbystę.
„Jaunystėje buvau pradėjęs lankyti chorą „Ąžuoliukas“, šiuo pasiekimu labai džiaugėsi mano tėvai, tačiau dainavimas chore man visai nepatiko. Šį užsiėmimą greitai pakeitė kita veikla – plaukimas. Plaukimo sporte pasiekiau tikrai gerų rezultatų, tačiau, priešingai nei mane, ši veikla nežavėjo mano tėvų. Mano talentų paieška ir buvo iš dalies bevaisė, tačiau svarbiausia yra tai, jog turėjau galimybę išbandyti norimas veiklas, o kai kurie vaikai, deja, tokios galimybės tiesiog neturi“, – sako J. Morkūnas.
Socialinės iniciatyvos – tik mada?
Apie madą vis aktyviau dalyvauti įvairiose socialinėse iniciatyvose paklaustas J. Morkūnas teigė, jog mada ir pinigai, skirti paramai, yra nesuderinami dalykai.
„Pinigais švaistytis gali daugelis, tačiau tai daryti prasmingai – ne kiekvienas. Nors tai, ką pasakysiu, gali nuskambėti šventvagiškai, bet kai kam nors padedi, jautiesi taip, lyg būtum nuėjęs išpažinties ir tavo nuodėmės būtų atleistos. Gal šis pojūtis kirba ir ne tik manyje, todėl atsiranda vis daugiau asmenų, sekančių brandžios Europos gyventojų pavyzdžiu“, – teigia J. Morkūnas.
