„Kai prasidėjo rusų puolimas Mariupolyje, pasidarė aišku, kad jie ne tik paleidinėjo raketas, bet ir bombardavo iš dangaus. Viena iš bombų nukrito ant teatro, kur slėpėsi tūkstantis žmonių. Trys šimtai žmonių žuvo.
Žinau šeimą, kuri neteko sūnaus, dukros ir anūkės. Tik seneliai ir vyriausia dukra išgyveno. Kaip jiems toliau gyventi?
Mes prašėme uždaryti oro erdvę virš Ukrainos, kad nežūtų visi žmonės. Bet NATO nusprendė, kad tai būtų tiesioginis konfliktas su Rusija. Kaip galiu sakyti, kad Rusija yra vienintelė, kurią galima kaltinti dėl tolesnių mirčių?“ – kalbėjo O. Zelenska.
V. Zelenskis ne kartą prašė NATO uždaryti oro erdvę virš Ukrainos. Jeigu JAV nuspręstų įvesti neskraidymo zoną, šios šalies kariuomenė ir būtų atsakinga už užtikrinimą, kad Ukrainos oro erdvėje neskraidytų lėktuvai.
O. Zelenska prisiminė ir pirmąją karo Ukrainoje dieną. Moteris pasakojo, jog vasario 24-oji prasidėjo kaip visiškai įprasta diena – moters vaikai grįžo iš mokyklos, padarė visus jiems paskirtus buities darbus ir nuėjo į lovą.
„Mes buvome įsitempę. Buvo daug kalbų apie galimą invaziją. Bet iki paskutinės minutės nebuvo įmanoma patikėti, kad taip ir nutiks. XXI amžiuje? Moderniame pasaulyje?
Pabudau 4 ar 5 ryto, nes išgirdau trenksmą. Iš pradžių nesupratau, kad tai – sprogimas. Neįsivaizdavau, kas tai galėjo būti. Mano vyro lovoje nebuvo, bet kai atsikėliau, pamačiau jį jau apsirengusį. Jis man pasakė du žodžius – tai prasidėjo“, – prisiminė moteris.
O. Zelenska patikino, kad iš pradžių niekas nepanikavo – visi buvo sutrikę. Vyras tada jos paprašė „dėl viso pikto“ surinkti dokumentus ir svarbiausius daiktus.
„Pradžioje nebuvo laiko emocijoms. Privalėjau pasirūpinti vaikais, jų emocine būkle. Bandžiau būti pasitikinti savimi, šypsotis, būti energinga.
Turėjau jiems paaiškinti, kad būtina eiti į rūsį ir negalima jungti šviesos. Vaikams pasakiau, kad tėtį vėl išvysime greitai. Tikėjausi, kad galėsime būti su juo“, – pasakojo prezidento žmona. Deja, vaikų viltims būti su tėčiu išsipildyti nebuvo lemta – V. Zelenskio ofisas tapo karine baze ir O. Zelenskai su vaikais ten būti nebuvo leista.
Paklausta, ką papasakojo vaikams apie karą, Olena Zelenska patikino, kad jai svarbiausia buvo jiems sakyti tiesą. „Vaikams nereikia nieko aiškinti – jie mato. Viską mato visi vaikai Ukrainoje.
Tai nėra tai, ką turėtų matyti bet koks vaikas, bet jie nuoširdūs, nuo jų nieko nepaslėpsi. Todėl geriausia strategija – tiesa. Mes aptarėme viską, kas vyksta. Bandžiau atsakyti į jų klausimus“, – pasakojo O. Zelenska.
Pasak moters, sunkiausia jai buvo suvokti, kad gali daugiau niekada nepamatyti mylimo vyro ir giminių.
„Po savaitės nuo karo pradžios bandžiau skambinti giminėms, norėjau išsiaiškinti, kur jie ir ar jie dar gyvi. Tą akimirką staiga supratau, kad galiu niekada jų nebepamatyti – tų, kuriuos myliu. Tai buvo pirmas kartas, kai pravirkau“, – pasakojo moteris.
