Patvirtinta, kad į sostinę gegužės 31 d. atkeliauja prancūzų muzikos eksportas ir spalvingieji „La Femme“.
Vienas ryškiausių vardų Europos muzikos scenoje atvažiuoja patikrinti, kaip laikosi nauja Lukiškių kalėjimo versija.
Nuostabi žinia – „Prancūzijos sezonas Lietuvoje“ turės naujus herojus ir puikų garso takelį, kurio autoriai – „La Femme“.
„La Femme“ – „Où va le monde“
Sunku įsivaizduoti labiau prancūziškesnę grupę nei „La Femme“. Jie tiesiog dvelkia šaunumu, yra autentiški ir kupini fantastiškų melodijų.
Ši vis garsiau pasaulyje skambanti grupė iš Prancūzijos išbando įvairiausius kostiumus: psichodeliką, surf-roką, šansoną, pankroką, elektroniką, krautroką ir kitus – su visais jais atrodo fantastiškai ir skamba išties prašmatniai.
Šiandien „La Femme“ yra bene didžiausia roko grupė gimtojoje Prancūzijoje. Jie 100 proc. prancūzai ir tokie iki kaulų smegenų.
Ne tiek ir daug vardų iš Prancūzijos taip sėkmingai skrodžia pasaulį su muzika.
Tikras šalies muzikos eksportas ir pasididžiavimas. Istorinis Lukiškių kalėjimo kiemas vieninteliam „La Famme“ pasirodymui Baltijos šalyse – pats tas ir labai intriguoja. Juk jie geriausiai vertinami būtent gyvai. Belieka laikyti špygas už gerą orą ir planuoti dar vieną naują pažintį.
Išankstiniai bilietai į „La Femme“ pasirodymą Lukiškių kalėjime platinami su kodais.
Pirmieji bilietai visada pigiau. Tiesa, tam reikia specialaus kodo iš „8 Days A Week“. Parašykite jiems žinutę feisbuke arba www.8dw.lt, jums bus suteiktas nuolaidos kodas ir sutaupysite.
Šiemet „La Femme“ išleido puikiai įvertintą albumą „Paris-Hawaï“.
Grupė tyrinėja muzikos istoriją ir ateitį savo netradiciniu skambesiu.
Penktasis studijinis albumas „Paris-Hawaï“ – antroji „Odisėjos kolekcijos“ dalis.
Pirmojoje, praėjusiais metais išleistame albume „Teatro Lúcido“, grupė siuntė garso atvirukus iš ispaniškai kalbančio pasaulio, o „Paris-Hawaï“ kviečia į saulės nutviekstas Ramiojo vandenyno salas.
Dvilypiame albume kruopštūs elektroniniai ritmai derinami su polinezietiškais akcentais ir, žinoma, Havajų gitara priešakyje.
„La Femme“ turi begalinę meilę muzikai ir savo pasiekimų visiškai nesureikšmina.
Grupės muzika apibūdinama kaip sintetinė ir hipnotizuojanti. Joje persipina cold wave, punk ir yéyé muzikos stiliai, galima išgirsti tokių atlikėjų kaip „Sparks“, „The Velvet Underground“ ar netgi „Kraftwerk“ įtakas.
Patys muzikantai juokauja, kad groja „disco slam/country opera style“, kad ir ką tai bereikštų.
„La Femme“ turi labai margą muzikos katalogą ir puikų muzikinį bagažą.
Grupės albumų labai malonu klausytis nuo pradžios iki pabaigos, nes jie niekada neskamba vienodai. Juose tiek daug stilių ir idėjų, o grupės pasitikėjimas savimi kartais netgi įžūlokas.
Ar jie groja pankroką, disko, šansoną, retro elektroniką, funk, surf, psichodeliką ar net havajietišką muziką, jie visada ištikimi sau ir atpažįstami kaip „La Femme“.
Nesakome, kad jie yra vieninteliai, kada nors pasižymėję tokia eklektika, bet kai pagalvojame apie kitus, prisimename tik geriausius: Frankas Zappa, Serge'as Gainsbourgas, Lee Hazlewoodas, „The Kinks“ ar tie patys „The Velvet Underground“.
„La Femme“ – „Elle ne t'aime pas“
„La Femme“ globojanti leidykla leido Charleso Aznavouro ir Jacques'o Brelio įrašus.
Grupė prestižiniuose „Victoires de la Musique“ apdovanojimuose buvo pripažinti Geriausiais naujo atlikėjo kategorijoje.
„La Femme“ gerbėjais tapo tokios įžymybės kaip režisieriai Jacques Audiard ar Romain Gavras bei legendiniai menininkai Jean Michel Jarre bei Hedi Slimane, tačiau, svarbiausia, jog grupės kūryba užkabino Prancūzijos jaunimo ausis. Tai nėra taip lengva net patiems geriausiems.
Dar po kelių metų „La Femme“ dalinosi viena scena su amerikiečių roko grupe „Red Hot Chili Peppers“ arenose.
Naujausias darbas „Paris-Hawaï“ tęsia intelektualią kelionę, kurioje dera vintažas su futuristiškumu bei eklektiškos „La Femme“ įtakos. Jų kūryba giliai įsišaknijusi prancūzų tradicijoje ir nuolat primena tokius filosofus kaip Dekartas ir Paskalis.
Išradingai nardydami žanruose jie primena „Gorillaz“, bet su ryškesniu egzistenciniu niuansu.
„La Femme“ pozicionuoja save ne kaip trumpalaikius turistus, o kaip pasaulio piliečius eroje, kovojančioje su autentiškumo ir kitomis problemomis.
„Paris-Hawaï“ yra dar vienas stiprus grupės pareiškimas pasauliui, kuris išbalansuotas ir eina velniop. Tai leidinys, kuriame puikiai dera pagarba kultūrai ir meninis vientisumas, kviečiantis klausytojus įsitraukti, apmąstyti ir įvertinti mūsų pasaulio sudėtingumą.
„La Femme“ – „Si Un Jour“
„La Femme“ palieka labai ryškų pėdsaką šiuolaikiniame Paryžiaus kultūriniame kraštovaizdyje. Atraskite. Jie verti pažinties ir tokio koncerto sostinėje.
Be jų prancūzų muzikos žemėlapis dėliotųsi visaip kitaip. Jų kūryboje tarsi įsišaknijusios dvi šio miesto pusės – spindesys ir rupumas. Tai puikiai atspindi pulsuojantį daugiakultūrį Strasbūro Sen Deniso rajoną, kuriame grupė „La Femme“ leidžia savo laisvas dienas ir kuria.
Prancūzų grupės „La Femme“ viešnagę Vilniuje pristato tolyn žvelgianti muzikos agentūra „8 Days A Week“. Jie taip pat yra švedų brolių „Deki Alem“ ir Helado Negro iš JAV koncertų organizatoriai. Šie du pasirodymai suplanuoti „Kablio“ didžiojoje salėje šį rudenį
