Štai statybų verslo magnatas Laimutis Pinkevičius, įsigijęs unikalų Lentvario dvarą netoli sostinės, ne taip seniai nuolat šmėžavo tokiose bulvarinėse laidose, kaip „Gyvenimas yra gražus“, „Spindintis gyvenimas“, „Nuo... iki“ ir pan. O jo vestuvės su gražuole manekene ir verslininke Asta Valentaite buvo išrodytos ir aptartos nuo... iki ir skersai išilgai visų komercinių kanalų. Ta proga buvo parodytas ir įstabusis Lentvario dvaras, į kurį po vestuvių iškilmių su bičiuliais išvyko laiminga jaunųjų pora: ši vieta turėjo tapti šeimyninės laimės lizdu. Negana to, dosnusis dvarininkas eteryje pasidalijo ryžtingomis mintimis apie dvaro atgaivinimą, atvirus parko vartus visuomenei ir pan.
Tačiau gyvenimas gražus tik televizoriuje, jo spindesys neretai pridengia skurdą, o nuo meilės iki abejingumo – tik vienas žingsnis. Nuostabioji pora jau iširo, jos skyrybos jau pamirštos, o apie buvusią laimę primena tik tankiai varnalėšomis apėjęs Lentvario dvaras – nelyg Erškėtrožės pasakoje... Tik miegančios princesės jame nėra, mat Asta Valentaitė, gana išgarsėjusi prabangių vogtų ridikiulių byloje, kur buvo nukentėjusioji, nenori būti siejama su griūvančiu Lentvario dvaru. Princesė atsibudo a ir išėjo sau, o Lentvario dvaras liko pražūtingame letarge, kaip ir Lietuvos paminklosaugininkai. Valstybės neva saugomas unikalus architektūros paminklas varnalėšų stelbiamame apleistame parke stūkso aprūkęs ir pajuodęs nuo neseno gaisro.
Visa tai šią savaitę parodė ir pakomentavo LNK infošou „KK2“. Bulvaras šįkart nuvedė į kitą, neparadinę spindinčio gyvenimo pusę. Visai Lietuvai Lentvario dvaras parodytas toks, koks yra šiandien: išdaužytais langais, supelijusiomis, išgriuvusiomis mūro sienomis, o į jo vidų geriau nė nežiūrėti, nes akimis įminsite į išmatų krūvą.
Unikalus VIII a. architektūros šedevras atrodo kaip po karo. Dabar tai – nuosavybė banko, kuriam dvarininkas L.Pinkevičius negrąžina milijoninių skolų. Paveldosaugininkams lieka pasikliauti bankininkų meile Lietuvos kultūros paveldui ir sumesti, kokio dar dydžio baudą įpaišyti L.Pinkevičiui, kad Lentvario dvaras netaptų vietinių vaikėzų tragiškos mirties vieta ir nebūtų išnešiotas po plytą.
Gyvenimas nėra toks gražus, kokiu jį paišo komercinė televizija, o naujieji lietuvių dvarininkai, pasirodo, smarkiai kitokie, nei lenkai grafai Tiškevičiai, pavyzdingai užlaikę Lentvario dvarą ir jį supusį angliško stiliaus parką... Iki 1915 m. visa tai nusiaubė Rusijos caro armija. Tačiau po 100 metų, kaip prikišamai parodė infošou „KK2“, nereikėjo nei rusų, nei caro, nei karo, nei valstybės apsaugos. Valstybės tarnautojai tokiu viešumu vargu ar džiaugiasi. Bet gražaus gyvenimo metraštininke tapusi komercinė televizija neturi sentimentų: parodo jį priekiu, užpakaliu, netyčia užgriebdama ir valdiško anfaso .
