Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba ne visiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3-7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7-10 dienų.
Gripo sukeltos neurologinio pobūdžio komplikacijos priklauso nuo gripo viruso štamo. Jeigu virusas linkęs žaloti nervinius audinius, neurologams nestinga darbo nuo rudens iki pavasario, net jeigu nebūna didelių gripo protrūkių.
Ūmiuoju jo periodu labai retai susiformuoja neurologinės ligos, paprastai pasireiškia tik meningizmas, kurį sukelia smegenų skysčio padaugėjimas. O pats meningitas, pasireiškiantis uždegiminiais pokyčiais, arba dar pavojingesnė komplikacija - encefalitas, dažniausiai susiformuoja po 1,5-2 savaičių, kai žmogus jau pradeda dirbti. Šios komplikacijos neužgriūva netikėtai, jos atsiranda pamažu ir prasideda nedideliu galvos skausmu, pykinimu, akių jautrumu, triukšmo netoleravimu. Po 1-2 dienų (kartais vos po keleto valandų) galvos skausmas labai sustiprėja, ligonis pradeda vemti, gali aptemti jo sąmonė.
Štai kodėl persirgus gripu reikia atkreipti dėmesį net į silpniausią galvos skausmą arba pykinimą. Negalima numoti ranka. Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau praėjus gripo simptomams arba ligos pabaigoje. Miokardito sunkumas tiesiogiai nepriklauso nuo gripo eigos, nes širdies raumenį pažeidžia imunokompleksiniai junginiai, kurių gamybą paskatina virusų išskiriami toksinai.
Uždegimas gali išplisti visame širdies raumenyje ir pažeisti net smulkiąsias širdies kraujagysles. Lengvesniu atveju susiformuoja židininis miokarditas, pažeidžiantis nedidelį širdies raumens plotą (nuo kelių mm iki kelių cm).
Norint išvengti širdies kraujagyslių komplikacijų, reikia tinkamai gydyti gripą, ūmiu ligos periodu gulėti lovoje, neiti į lauką, kol visiškai nepasveikstama. Po sunkios ligos reikia stengtis nepervargti, vengti stresų, valgyti visavertį vitaminingą maistą.
