„Gelbėtojos“ Rūtos išpažintis: apie viešumo vengiantį vyrą ir akistatą su mirtinais pavojais

„Gelbėtoja“ Rūta Filejeva vien apie savo darbą galėtų parašyti atskirą knygą. Jai teko slapstytis nuo šakėmis ginkluoto vyro, stebėti vyriškas grumtynes ir net rizikuoti savo gyvybe. Tad suprantama, kad dėl žmonos ir dviejų vaikų mamos labai jaudinasi mylimas vyras.

13

Apie asmeninį gyvenimą „TV Pagalbos“ narė kalba retai, tačiau šį kartą ryžosi praskleisti paslapties šydą. Atviras interviu apie labiausiai šokiravusias darbo akimirkas, svajones ir kartais sunkų žinomumą.

(13 nuotr.)
FOTOGALERIJA. „Gelbėtojos“ Rūtos išpažintis: apie viešumo vengiantį vyrą ir akistatą su mirtinais pavojais

Pasvajoja apie įsivaikinimą

- Ar prisimenate pirmąją dieną šiame darbe?

- Taip, nes buvo tragiškai baisu. Nemokėjau laikyti mikrofono, nepažinojau operatoriaus, todėl buvo dar baisiau. Pirmojo siužeto neprisimenu, tačiau atiduoti medžiagą buvo neramu. Antrojo siužeto metu teko sekti žmones, pasisekė puikiai. Būtent tada supratau, kad esu savo rogėse.

- Tikiu, kad šiame darbe netrūksta pavojų...

- Per beveik septynerius metus buvo daug nuotykių. Vienas vyriškis sėdėjo ant sofutės ir viso filmavimo metu taikėsi man į galvą pataikyti televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį. Kai aš pasislėpiau, jis suprato, kad man į galvą nepataikys, tad puolė mušti operatorių.

REKLAMA

Gynėsi vyriškai, net kojos buvo pakeltos į viršų. Tuomet jis sugebėjo operatoriui karšta kava apipilti galvą ir kamerą. O aš pabėgau į galinį kambarį ir jau ruošiausi šokti pro langą.

Dar viena situacija – teko bėgti per slidų ledą nuo vyro, kuris bandė apipilti verdančiu vandeniu. Teko kartą atsidurti trijų vyrų užnugaryje, kurie puolė operatorių, ir manęs nepamatė. Ačiū dievui, kad radau galines duris ir pabėgau.

Buvome užpulti su šakėmis, tačiau aš pabėgau, o operatoriui buvo suplėšytas megztinis, nubrozdintos rankos.

- Pasakojate ganėtinai ramiai. Negi po tokių įvykių nesinorėjo sprukti iš darbo vietos?

- Matote, aš esu labai atsargi. Mano kolegė Sandra visur eina nebijodama, o aš – priešingai. Visada apsidairau ir einu tik tuomet, kai nematau pavojaus. Jei iškyla grėsmė – bėgu, o mušasi operatorius.

Taip pat padeda moteriškos savybės. Kartais užtenka švelniai pakalbėti ir visas smurto protrūkis liaujasi arba taikomasi į operatorių. Jis pas mane – tikras vyras iš stuomens ir liemens, tad nelabai bijo.

- O kaip visas istorijas išgyvenate emociškai?

- Daug situacijų sukrečia. Po sūnaus gimimo, kuriam dabar dveji, labai pasikeičiau. Dirdama su šeimomis, kuriose yra mažų vaikų, visada atiduodu savo širdį. Jeigu galėčiau, parsivežčiau visus vaikus namo. Kai matau skurdą, juos blogai auginančius tėvus, man plyšta širdis. Tad grįžtu namo ir pasakoju vyrui, artimiesiems, ir sunkiai atsigaunu. Prie viso kito pripratau.

Žinomumas niekada neviliojo

- Užsiminėte apie vyrą. Kaip jis reaguoja į jūsų darbą?

- Pačioje pradžioje reaguodavo audringai, nes grįžusi namo pasakodavau kiekvieną istoriją. Paskui išmokau uždaryti duris ir atsiriboti nuo darbo. Dabar dalinuosi tik tomis istorijomis, kurios susijusios su vaikais.

Vyras taip pat visuomet siūlo įsidėti dujų balionėlį, išeinant iš namų perspėja, kad būčiau atsargi. Žinoma, guodžia tai, kad per tiek metų nieko rimto neįvyko.

- Tikiu, kad po tokių istorijų netrūko minčių apie įsivaikinimą?

- Taip, ne kartą apie tai pagalvoju, net su vyru esu kalbėjusi. Iki dabar apie tai galvoju, bet sustabdo vienintelė mintis – aš dirbu pakankamai sunkų darbą, jau turiu du mažus vaikus, labdaros fondą, todėl bijau, kad nesuspėčiau. Įsivaikinti negalėčiau dėl užimtumo, tačiau neatmetu šios minties.

REKLAMA

- Kita darbo dalis – didelis žinomumas. Ar tai pliusas?

- Žinomumas manęs niekada netraukė. Man asmeniškai būtų geriau, jei manęs niekada nežinotų. Bet aš pripratau, kad mane pastebi, sveikinasi. Tai iš dalies malonu, dėmesys neerzina, o kai kuriose vietose net padeda. Smagu, kad žmonės ne tik mato, bet ir pamato, dėkoja už nuveiktus darbus.


Rašyti komentarą...
G
Gintaras
2016-09-28 17:31:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Esi gana rami įvairiose situacijose, kiek pastebėjau. O tai stiprumo ženklas. Tavo vyras irgi didvyris. Ne kiekvienas išleisti žmoną į tokį darbą sugebėtų. Mąstau, ar pajėgčiau ir atsakymo pats sau nerandu :)
Atsakyti
-5

n
nex
2016-09-28 18:51:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Saunuole Ruta,sekmes.:)
Atsakyti
-2

j
jurate
2016-09-28 21:53:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
labai grazi esat ir seima grazi sekmes rutele jums darbe
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų