Šį savaitgalį Lietuvos kino teatrų ekranuose pasirodo naujausias kino režisieriaus Justino Krisiūno darbas – romantinė komedija „Laimingos žvaigždės“. Teodoras joje sukūrė pagrindinio personažo Roberto, kurį vaidina Justinas Jankevičius, sūnaus vaidmenį. Būtent jis tampa svarbiausia filmo istorijos ašimi, rašoma pranešime spaudai.
Filme „Laimingos žvaigždės“ scenaristai ir režisierius suveda du žmones – ramiai pajūrio name gyvenantį vienišą, talentingą muzikantą Robertą ir televizijos žvaigždę Martą, kurią vaidina aktorė Ineta Stasiulytė. Nuo pirmojo jų susitikimo prasideda dviejų žmonių kelionė per meilę, išbandymus, nesusipratimus, pykčius ir susitaikymus.
Vaidmuo „Laimingose žvaigždėse“ – jau antrasis Teodoro darbas su režisieriumi J. Krisiūnu. Pirmasis berniuko pasirodymas kino filme „Mažas didelis stebuklas“ buvo ne tik įdomus išbandymas, bet ir atnešė pripažinimą – nominaciją 2022 metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose.
„Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad Teodoras ateityje užaugs tikra megažvaigžde. Jis yra nepaprastai talentingas vaikinas – ne tik muzikoje, bet ir aktoriniame kelyje, – įsitikinęs režisierius J. Krisiūnas. – Teodorą drąsiai galima vadinti meno vunderkindu: jis vaidina jausmais ir emocijomis, o ne tik mechaniškai atkartoja išmoktą tekstą. Kiekvienai scenai jis turėjo daugybę klausimų, siekdamas kuo geriau įsigilinti į vaidmenį. Man be galo smagu stebėti bręstantį jo profesionalumą ir neblėstančią meilę tam, ką daro.“
Scena, muzika ir vaidyba Teodoro aplinkoje yra natūrali būsena. Berniukas auga menininkų šeimoje. Jo tėtis S. Lipčius – gitaristas, liutnininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas. Mama Marta Lipčienė – teatro ir televizijos aktorė.
Teodoro tėtis sako, kad sūnaus polinkis į muziką buvo akivaizdus nuo pat mažų dienų. „Daugybę metų dirbu pedagoginį darbą, matau vaikų polinkius ir gabumus, nebuvo nė akimirkos abejonių – jis sutvertas scenai. Mačiau, koks sūnaus būdas, kaip funkcionuoja jo mąstymas, kaip jis girdi ir kokį didelį norą turi“, – apie sūnaus sugebėjimus kalba S. Lipčius.
Kartu su mama jie visada Teodorui pasirengę padėti – kai reikia, pamokyti, pasidalyti patirtimis, žiniomis, o kai reikia – palaikyti ir paskatinti. Tėtis Saulius sako, kad sūnus yra be galo atsakingas: kai groji violončele, disciplina yra privaloma. Turi groti reguliariai, atsakingai – be šito instrumento neįvaldysi.
O valdyti instrumentą Teodorui sekasi puikiai. Grodamas šiuo instrumentu, berniukas yra tapęs įvairių respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatu, diplomantu.
T. Lipčius pirmąkart išgarsėjo, kai būdamas vos dvejų metų sugiedojo tautišką giesmę, o šis vaizdo įrašas internete sulaukė daugiau nei milijono peržiūrų. Vėliau jis tapo „Dainų dainelės“ laureatu, sulaukia kvietimų pasirodyti koncertuose, yra dainavęs su klasikos ir estrados atlikėjais.
2021 metais jis debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur atliko vieną pagrindinių vaidmenų šokio operoje „Amžinybė ir viena diena“. Tais pačiais metais Teodoras nusifilmavo J. Krisiūno filme „Mažas didelis stebuklas“, vėliau su Kauno miesto simfoniniu orkestru bei solistais Edgaru Montvydu ir Kseniya Bakhritdinova-Kravchuk atliko solo partiją žymiajame Andrew Lloyd Webber kūrinyje „Requiem“ ir suvaidino Kamilės Gudmonaitės režisuotoje operoje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. Taip pat sukūrė pagrindinį vaidmenį Jono Sakalausko miuzikle „Mažasis princas“.
Kartu su tėčiu Teodoras yra koncertavęs Pažaislio muzikos festivalyje, Panemunės pilies senosios muzikos festivalyje, Tarptautiniame menų festivalyje „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, festivalyje „Banchetto musicale“, Tarptautiniame M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje, Vilniaus rotušės muzikos festivalyje „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“, Dublino Šv. Andriejaus bažnyčioje.
Savo darbais Teodoras neabejotinai galėtų didžiuotis, tačiau kalba paprastai ir su šypsena – tarsi apie savaime suprantamus dalykus, natūraliai gyvenimo pasiūlytus. Paklaustas, ar jau žino, kokį kelią norėtų rinktis, berniukas rimtai sako dar neapsisprendęs – jam labai patinka ir muzika, ir aktorystė. „Traukia abu keliai“, – ištaria ir priduria, kad filmuotis J. Krisiūno filme „Laimingos žvaigždės“ jam buvę labai smagu.
„Tik žiauriai šalta, – juokiasi. – Filme mėginau prisiminti tą šaltį, kai prie jūros reikėjo filmuotis su megztiniu – niekaip negalėjau patikėti, kad ekrane matome vasarą.“
Teodoras pasakoja, kad jam išvis buvę sunku patikėti, kaip iš gabalėlių nufilmuotą filmą režisierius sulipdys, sudėlios. „Man patiko daugelis filmo vietų, buvo geriau, nei tikėjausi. Buvo įdomu žiūrėti į save, – sako ir pripažįsta ekrane sau atrodęs kitoks. – Antimuzikantas, kaip tėtis sako.“
Kino aikštelėje Teodoras pasakoja susidraugavęs su aktoriais, kurie filme vaidino jo tėvus. „Dabar smagu, kad pažįstu Justiną ir Inetą – filme jie buvo tikri mano draugai“, – sako ir prisipažįsta, kad kino patirtį kartotų. „Juk galiausiai smagu pažiūrėti, kiek darbo įdėjai“, – rimtai priduria.
J. Krisiūno filmas „Laimingos žvaigždės“ Lietuvos kino teatruose – nuo spalio 30 dienos.
Filmo anonsą rasite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
