Jos atvyksta!
Milijonų milijonai! Šios akimirkos jos laukė 17 metų.
Raudonakės cikados, išbuvę grunte 17 metų, maždaug tuo laiku, kai JAV minima Memorial Day (gegužės 28 d.) išlįs iš dirvos, kad poruotųsi, medžiuose dėtų kiaušinius, ir po to per dvi ar tris savaites numirtų.
Po dviejų mėnesių iš kiaušinių išsiris vikšrai, kurie nukris žemėn ir įsikas į gruntą. Čia jie maitinsis 17 metų, kad vėl išlįstų kelioms savaitėms pratęsti giminę.
Prasmingas gyvenimas...
Liudininkai sako, jog jų tokios begalės, kad sunku važiuoti automobiliu, reikia įjungti valytuvus. Žmonės prisimena, kaip semia jas kastuvu, moterys dengiasi skėčiais. Jų būna prikritę pilti šaligatviai, keliai ir žolė, o minant girdisi triakšt-triakšt-triakšt... Kaip siaubo filme ar Baimės faktoriuje...
Ir bandykit įsivaizduoti triukšmą – jis nustelbia bet kokį garsą, ir lauke reikia kalbėti vienas kitam į ausį. Kas bjaurisi vabzdžiais, apskritai bijos išsižioti lauke, baimindamasis, kad kokia cikada neįskristų į burną...
Iš visų vabzdžių cikadų patinai skleidžia stipriausią garsą, virpindami rantytas plokšteles dviejose garsą stiprinančiose ertmėse, kurios yra pilvelio apačioje. Cikadų svirpimas girdėti daugiau kaip už 400 metrų. Ir įsivaizduokit, kad vienu metu svirpia milijonai... Ir taip - kelias savaites...
Pasaulyje yra apie 17 000 rūšių cikadų. Raudonakės cikados – tai kita rūšis, negu mums įprasta girdėti ir matyti kasmet.
Jos nekelia jokio pavojaus 17 metų – kiaušinių dėjimo laikas yra labiausiai varginantis ir kenksmingas, bet tik jauniems medeliams. Dar teks užtaisyti quarter dydžio skyles grunte po medžiais, ir galim galvoti, kad kai kurie vikšrai taps gera trąša augalams...
Cikadų patelės daro skyles jaunose šakelėse, kad ten padėtų kiaušinius. Dažniausiai jos renkasi 3,5 centimetro diametro šakeles. Jeigu nėra daug lapų, joms dar geriau.
Jeigu daug cikadų atakuos jaunų medelių šakas, jos gali nusilpti ir nulūžti stipresniam vėjui pučiant. Senesni medžiai turi daugiau jėgos, todėl labiau atsparūs tokiems išgraužimams. Tačiau jos nedaro akivaizdžios žalos visus 17 metų, misdamos medžių šaknų syvais.
Šiuo atveju geriausia naujakuriams – jeigu medžiai jaunesni, negu 17 metų, ir arti nėra senesnių, arba jeigu gruntas buvo suardytas dėl statybų, tada mažesnė tikimybė, kad būsit užpultas cikadų. Jos neskrenda toli, tai ir yra išsigelbėjimas.
Šios cikados paprastai išsirita, kai gruntas sušyla iki 60 F laipsnių (15,5 laipsnių celsijaus). Specialistai sako, kad antplūdžio reikia laukti apie Memorial Day, o piko – birželio mėnesį. Biologų teigimu, šiais metais Čikagos apylinkėse raudonakės cikados turėtų pasirodyti gegužės 22 dieną.
Jaunus medžius patariama apvynioti nailoto tinklu, o gruntą apie kamieną uždengti audiniu, kurį bus galima nuimti tik birželio gale, kai suaugę cikados žus.
Cikados puls ir krūmus, tačiau krūmai geriau pasirengę atsinaujinti, negu vienakamieniai augalai. O amžinai žaliuojančius, daugiamečius augalus jos apkritai ignoruoja.
Šios cikados nedaro jokios žalos žmonėms ar gyvūnams, tačiau nenutilstantis svirpimas gali varginti.
Beje, verta žinoti, kad sapnuoti cikadas – nieko gero. Matyti sapne cikadas arba girdėti jų čirškimą apskritai yra bloga pranašystė, reiškianti ir nemalonų vizitą. Ypač bloga pranašystė yra ligoniams, jei sapnuojant girdimas cikados čirškimas. Jei esate viengungis, reiškia, kad vesite liežuvautoją ir triukšmingą žmoną.
Vilma Kava
