Viso gyvenimo svajonė pražudė 40-metę banginių dresuotoją Don Branšo (Dawn Brancheau). Ji tapo savo auklėtinio, banginio žudiko Tilikumo, auka - buvo nutempta po vandeniu ir nuskandinta stebint dešimtims žiūrovų.
“Jis - mūsų šeimos narys”
Floridos valstijoje, Orlande, įsikūręs populiarus vandens pramogų parkas “Jūrų pasaulis”, per metus sulaukiantis 12 mln. lankytojų, šį trečiadienį išgyveno ne pirmąją tragediją. Banginis žudikas, parko darbuotojų meiliai vadinamas Tiliu, į šį parką atkeliavo po 1991 m. įvykusios tragedijos - treniruotės metu jis su kitomis dviem orkomis pražudė trenerį. Prabėgus aštuoneriems metams rytą į “Jūrų pasaulį” atėję darbuotojai ant banginio nugaros rado negyvą apkandžiotą benamį. Manoma, kad šis įslinko į parką, galbūt įkrito į baseiną ir buvo nuskandintas. Šį kartą Tilis pražudė savo mylimiausią trenerę, kurią puikiai pažinojo ir kuri jį labai mylėjo.
Dabar jau aišku, kad trenerė tikrai nepaslydo ir neįkrito į baseiną. Ji gulėjo prie baseino krašto ir žuvimis šėrė ką tik puikų pasirodymą surengusį Tilį. Trenerei krestelėjus galvą, į uodegėlę surišti jos plaukai brūkštelėjo banginiui per nosį. Jis griebė trenerę už plaukų ir nusitempė po vandeniu.
Gruodį panaši tragedija įvyko Tenerifėje (Ispanija). Ten įsikūrusiame zoologijos parke banginis žudikas taip pat mirtinai sužalojo dresuotoją. Nuo 1970-ųjų orkos yra pražudžiusios 24 žmones.
Parko vadovai vakar pranešė neketinantys užmigdyti Tilio. Jie sustabdė banginių žudikų pasirodymus visuose savo padaliniuose kituose Amerikos miestuose, pažadėjo pakeisti elgesio su banginiais taisykles ir užtikrinti, kad tragedija nepasikartotų.
“Jis dar ilgai bus mūsų šeimos narys”, - vakar kalbėjo parko prezidentas Denas Braunas (Dan Brown). Jis patikino, kad nuo šiol parko lankytojams nebebus leidžiama maitinti ir glostyti banginių.
Reikalauja banginį paleisti
Jūros gyvūnų teisių gynėjas Rasas Rektoras (Russ Rector) pareiškė, kad trečiadienį įvykusios tragedijos buvo galima tikėtis: “Tai nelaisvės padarinys. Tilikumo protas sužalotas. Jei tai būtų arklys, šuo, meška, katė ar dramblys, jis būtų užmigdytas jau po pirmosios žmogžudystės. O ši - jau trečioji...”
Tilikumo elgesį studijavusi jūros gyvūnų mokslininkė Naomi Rous (Naomi Rose) teigė, kad užmigdyti banginį žudiką būtų klaidingas sprendimas. “Tai ne jo kaltė. Ir ne trenerės. Kaltė tenka tiems, kas šiuos laukinius gyvūnus išnaudoja pramogoms. Nelaimingas nutikimas anksčiau ar vėliau vis tiek būtų įvykęs”, - kalbėjo mokslininkė.
“Dirbu čia visą gyvenimą ir žinau, kad gyvūnai čia gerai prižiūrimi. Nedirbčiau šio darbo, jei manyčiau, kad kankinu juos”, - skeptikams atkirto “Jūrų pasaulio” darbuotojas ir geras D.Branšo bičiulis Čekas Tompkinsas (Chuck Tompkins).
Diskusijos dėl Tilio likimo netyla ir internete. Didžioji dalis internautų primygtinai reikalauja Tilį grąžinti į laisvę prie Islandijos krantų, kur jis, būdamas dvejų, buvo sugautas 1983-iaisiais. Bet nežinia, ar laisvėje Tilis sugebėtų išgyventi. Juk 30 metų jis buvo absoliučiai priklausomas nuo žmonių.
Milžinai atstojo vaikus
Dirbti banginių žudikų dresuotoja buvo velionės D.Branšo svajonė nuo vaikystės. Būdama 9-erių ji su mama apsilankė “Jūrų pasaulyje” ir įsimylėjo banginius iš pirmo žvilgsnio. Baigusi psichologijos ir gyvūnų elgesio studijas 17-metė pasiprašė priimama į tą patį vandens pramogų parką. Ir čia praleido visą likusį gyvenimą. Parke ji susipažino su būsimuoju vyru Skotu Branšo (Scott Brancheau). Prieš 13 metų pora susituokė, tačiau vaikų neturėjo. Don šeima puikiai žinojo, kad jos vaikai - banginiai.
“Banginius ji mylėjo kaip savo vaikus. Kiekvienas jų turi charakterį ir jiems pasitaikydavo gerų ir blogų dienų”, - kalbėjo D.Branšo sesuo Diana Gros (Diane Gross).
Atlikta autopsija parodė, kad D.Branšo mirė nuo dauginių sužalojimų, o galiausiai nuskendo.
Č.Tompkinsas teigė, kad D.Branšo buvo viena labiausiai patyrusių parko darbuotojų. Jis negali suvokti, kaip tūkstančius kartų kartoti triukai galėjo sukelti Tiliui agresiją.
“Jie tiesiog bendravo. Kaip ir kitus tūkstančius kartų, - kalbėjo jis. - Don maitino Tilį. Už jos stovėjo kitas treneris. Ji tikrai nepaslydo ir neįkrito į vandenį, o gulėjo padėjusi galvą arti banginio. Nežinome, kodėl jis taip sureagavo, kai jos plaukai brūkštelėjo jam per nosį”.
Pasak Č.Tompkinso, D.Branšo labai mėgo dirbti su Tiliu. Nors ji niekada neplaukiodavo su juo baseine (tai draudžiama), tarp jų buvo pasitikėjimas - Don galėjo prisiartinti prie gyvūno milžino. “Tą dieną Tiliui kažkas nutiko. Peržvelgsime iš naujo visus įvykius ir mėginsime nustatyti, kas atsitiko. Bet to galime jau niekada nesužinoti”, - apgailestavo Č.Tompkinsas.
Pavojingas darbas
2005 m. liepą per Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume vykusį pasirodymą nukentėjo 21 metų Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto studentė Olga Ivanova. Sinchroninių šokių šokėjai įkando delfinas Argas. Medikai klaipėdietei diagnozavo dešinės pėdos kąstines plėštines žaizdas. Po šio incidento nutarta neberengti delfinų pasirodymų su šokėjomis.
2006 m. lapkritį Jūrų muziejaus augintinis Kalifornijos jūrų liūtas Henris įkando į ranką naujam savo treneriui Sigitui Safanovui. Dėl kąstinės dilbio žaizdos jam buvo atlikta operacija. Jūrų liūtas ranką iš abiejų pusių iltiniais dantimis sužalojo taip, kad buvo kliudytas kaulas. “Toks jau trenerių darbas - vaikščioti su randais”, - po nelaimės sakė S.Safanovas.
Jūrų muziejuje dresuojami ir vieni pavojingiausių plėšrūnų - Šiaurės jūrų liūtai. Taip pat agresyviausia, irzliausia ir dirgliausia delfinų rūšis - Juodosios jūros delfinai afalinos. Atakuojantis delfinas gali ne tik sužaloti, bet ir užmušti žmogų. Sovietiniais laikais afalinos priklausė SSRS kariniam jūrų laivynui ir buvo mokomos pulti priešo narus, saugoti prieplaukoje stovinčius laivus ar užminuoti priešų povandeninius laivus.
Parengė Algė Ramanauskaitė.
