Žinių radijo laidoje „Darbo skonis“ apsilankiusi socialinių mokslų daktarė, edukologė, knygų autorė bei verslininkė Austėja Landsbergienė teigia, kad būtent ši nuostata padeda pasiekti tikrąją sėkmę ir atskleidžia tikrąjį darbo skonį.
Jaunystės pasirinkimai ir vidinio balso paieškos
A. Landsbergienės kelias į švietimo lyderystę nebuvo tiesus. Baigusi mokyklą septyniolikos metų puikiais pažymiais, ji susidūrė su dideliu aplinkos spaudimu. Suaugusieji patarinėjo rinktis teisę, mediciną ar ekonomiką, o ji pati mėtėsi, nes nė viena iš šių sričių nesukėlė visiško vidinio atgarsio.
Pasidavusi bendroms tendencijoms, ji įstojo į skandinavistiką (norvegų kalbą) Vilniaus universitete – sritį, kurioje tais metais buvo itin didelis konkursas.
Pasirodo, sprendimą lemiamai paveikė atsitraukimas nuo įprastos aplinkos. Antrame kurse išvykusi studijuoti į Norvegiją, Austėja pradėjo savanoriauti su sudėtingo elgesio paaugliais. Ši patirtis tapo lūžio tašku, leidusiu aiškiai suprasti, kad jos tikrasis pašaukimas – edukologija.
„Man reikėjo atsitraukti nuo Lietuvos, atsitraukti nuo tų „žinančių“ suaugusiųjų ir įsiklausyti į tai, ką sako mano vidinis balsas, kad grįžusi tvirtai žinočiau, ko noriu aš“, – prisimena A. Landsbergienė.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame sprendimus bando primesti socialinių tinklų algoritmai ir nuomonės formuotojai, atsirinkti savo troškimus tapo dar sunkiau. Edukologė pataria jauniems žmonėms tiesiog padėti telefoną į šalį ir išgirsti save, nes tik žinant savo tikruosius norus, atsidaro visos durys ir langai:
„Aš savo dvyliktokams šiemet palinkėjau padėti telefoną. Sakau: padėkite telefoną ir įsiklausykite bei išgirkite, ko jūs norite. Ne ką algoritmai jums siūlo, o ko jūs norite. Nes kai jūs žinosite, ko norite, tada, atrodo, ir durys, ir langai atsidaro.“
Naktys kartu su vyru prie popierinių voveryčių
Atsakydama į skepticizmą, kad šiandien kalbėti lengva turint finansinį stabilumą, A. Landsbergienė prisimena savo karjeros pradžią, kai šeimai trūko lėšų, o maži vaikai reikalavo nuolatinio dėmesio.
Jos varomąja jėga tapo siekis būti geriausia mokytoja savo auklėtiniams. Norėdama vaikus ugdyti per patirtį, o ne davusi pratybų sąsiuvinius, ji kartu su vyru Gabrieliumi po darbų, užmigdžiusi vaikus, iki pirmos valandos nakties karpydavo popierines voverytes ir užduočių korteles visai klasei.
„Aš norėjau būti geriausia pasaulio mokytoja – bent jau tiems vaikams, su kuriais dirbu. Gabrielius dar dabar prisimena, kaip mes iki pirmos nakties karpėme voverytes ir visa kita mano mokiniams. Nes aš skaitydavau knygas apie tai, kad vaiką reikia mokyti per patirtį, o ne tiesiog duoti jam užduočių sąsiuvinius. Tai Gabrielius grįžta iš darbo, aš grįžtu iš savo, užmigdome vaikus, sėdam ir karpom. Ir niekada negalvojome, kaip čia mane išnaudoja darbdavys. Ieškodavau, kur Vilniuje pigiausiai galima pasidaryti kopijas. Tiesiog darėme, nes tūkstančių metų žmonijos istorija rodo, kad niekam niekas į delną neįkrenta“, – dalijosi moteris.
Panaši pasišventimo dvasia lydėjo ir verslo pradžią. Gyvenant Belgijoje ir pamačius lietuvių vaikų poreikį, A. Landsbergienės kotedžo svetainėje kiekvieną šeštadienį pradėjo rinktis virš 30 vaikų į jos įkurtą lituanistinę mokyklėlę. Ši veikla rėmėsi gryna savanoryste. Išgirdusi kolegų skeptiškas pastabas, jog „lengva mokyti Belgijoje, bet nepavyktų Lietuvoje“, ji priėmė iššūkį ir vieną birželio dieną įsteigė įmonę Lietuvoje, padėjusią pamatus privačių darželių ir mokyklų tinklui.
Svarbiausias moters pasirinkimas – partneris ir laiko planavimo menas
A. Landsbergienė pabrėžia, kad siekiant karjeros ir realizuojant didelius projektus, aplinka ir šeimos palaikymas yra lemiamas veiksnys:
„Prieš dešimt metų – 2016-aisiais, kai tapau Lietuvos metų moterimi – savo kalboje sakiau, kad svarbiausias pasirinkimas moters gyvenime yra partnerio pasirinkimas. Esama be galo daug moterų, kurios nedrįsta siekti aukštesnių pareigų darbe, nes grįžus namo vyras klausia: „O kas gamins vakarienę?“ arba: „Jei vaikai susirgs, nedarbingumo atostogų eisi tu“. Moterys vis dar neša du trečdalius namų ūkio naštos. Todėl tarpusavio palaikymas ir supratimas, kad tam tikru gyvenimo etapu vyras turi prisiimti daugiau atsakomybės namuose, yra be galo svarbus.“
Atsakydama į klausimą, kaip pavyksta suderinti visas veiklas, ji įvardija pagrindinį instrumentą – griežtą planavimą. Planuojami net pasimatymai su vyru (ypatingai kai jis ėjo ministro pareigas), vakarienės su dukromis ar kasmėnesiniai pietūs su geriausia drauge.
Kartu ji pabrėžia pagarbą kito laikui: planai neatšaukiami, nebent atsitiktų „karas, maras, badas ar liga“. Be to, edukologė atvirai pareiškia netikinti vadinamuoju „darbo ir asmeninio gyvenimo balansu“.
„Esu pati netinkamiausia viešnia šiam klausimui, nes tiesiog netikiu jokiu balansu. Manau, kad jokios pusiausvyros tiesiog nėra. Būna dienų, kai darbui reikia atiduoti ne 100, o visus 120 procentų. [...] Man labai palengvėjo supratus, kad tos pusiausvyros nėra: jeigu reikia dirbti, sakau: „Atsiprašau, šeimyna“, ir išeinu dirbti. Jeigu galiu būti su vaikais – būnu su vaikais. Atsikračius iluzinio noro viską subalansuoti, išnyksta ir nuolatinis kaltės jausmas“, – sakė A. Landsbergienė.
Gebėjimas paleisti: organizacijos branda ir tarptautiniai horizontai
Svarbiu laidos akcentu tapo neseniai įvykęs žingsnis – A. Landsbergienės įkurto mokyklų ir darželių tinklo perleidimas tarptautiniam švietimo tinklui.
Edukologė šį sprendimą lygina su užaugusio vaiko išleidimu į geriausią pasaulio universitetą:
„Mes negalime savintis savo vaikų ar organizacijų dėl savo ego. Pamačiau galimybę, kad šis mano kūdikis gali turėti tarptautines galimybes – išeiti į pasaulinį tinklą, vienijantį daugiau kaip 70 mokyklų. Tai atveria neįtikėtinus horizontus mokytojams ir mokiniams. Ar sunku? Žinoma, bet tu supranti, kad turi paleisti, o pati išlieki steigėja ir gali tuo didžiuotis“, – teigia steigėja.
Paklausta apie baimes ir abejones pradedant naujus projektus, rašant knygas ar steigiant mokyklas, A. Landsbergienė teigia, kad jos gyvenimo variklis yra smalsumas ir drąsa.
„Mano vyras Gabrielius yra pasakęs, kad aš esu žmogus, kuris įkūnija pasakymą „Kodėl ne?“. Nes labai daug žmonių pradeda galvoti: „Kodėl taip? Kodėl daryti, kodėl kraustytis, kodėl dar vieno magistro siekti, kodėl dar vieno vaiko?“ O mano viskas yra: „Kodėl ne?“ Jeigu yra galimybė – kodėl dar nepasimokius? Jeigu yra galimybė važiuoti pagyventi – žinoma, važiuojam! Aš turiu to avantiūrizmo ir galiu žiūrėdama atgal sakyti, kad nesigailiu savo sprendimų, nes visas galimybes sėmiau rieškučiomis“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
