„ArtVilnius’26“ Projektų zona šiais metais sujungė Vilniaus, Varšuvos ir Vienos meno scenas ir skirtingus būdus kalbėti apie dabartį. Projektų zonos programą kuruoja Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos direktorė, Vilniaus performanso meno bienalės meno vadovė ir kuratorė Neringa Bumblienė. Ypatingą parodos ekspoziciją kuria architektė Gabrielė Černiavskaja, rašoma pranešime spaudai.
Septynioliktoji, spalio 1–4 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksianti meno mugė šiais metais nuo Vilniaus keliauja Vakarų kryptimi – per Varšuvą iki Vienos. Nors esančios netoli viena kitos, trys Europos sostinės turi savitą meno istoriją, į kurią nekomercinės, edukacinės Projektų zonos kuratorė N. Bumblienė pažvelgė per meno lauką formuojančias, kūrinius pristatančias bei juos saugančias institucijas.
„Parodą savo galvoje dėliojau keliais lygmenimis. Pirmiausia joje norėjau matyti institucijas, kurios formuoja, rodo ir palaiko Vilniaus, Varšuvos ir Vienos meno laukus. Kuruodama parodas ir projektus paprastai renkuosi pačiai labai įdomius menininkus ir meno kūrinius. Šį kartą savo skonį atidėjau kiek į šalį ir pamėginau tarsi šių miestų akimis pažvelgti į tai, kas juose vyksta, kartu leistis į pažinimo nuotykį“, – pasakoja Projektų zonos kuratorė N. Bumblienė.
Panašumai ir skirtumai
Daug keliaujanti ir Europos meno erdves gerai pažįstanti N. Bumblienė teigia, kad Viena ir Varšuva yra labiau artimos, nei Viena ir Vilnius ar Vilnius ir Varšuva. Projektų zonoje jai norėjosi parodyti, kas tarp šių miestų yra panašaus, o kas juos skiria, kiek įdomių dalykų juose vyksta ir kaip skirtingai į meno vyksmą reaguoja visuomenė.
„Vilniaus meno scena vizualiai nuosaikesnė, minimalistinė, turime stiprų ryšį su konceptualiojo meno tradicija. O Varšuva ir Viena meno požiūriu yra margesnės, labiau hibridinės, provokuojančios. Šį kartą noriu pažvelgti į ašis, ant kurių išaugo ir toliau auga sostinių meno scenos“, – sako kuratorė.
Projektų zonoje susitiks įvairių kartų menininkai ir skirtingos institucijos – nuo 1860 metais įkurtos Nacionalinės dailės galerijos „Zachęta“ iki vos prieš dvejus metus Panevėžyje duris atvėrusio „Stasys Museum“. Vienos institucijos lankytojams pristatys savo kolekcijų pjūvius, kitos susitelks į tik tam tikrus menininkus ir kūrinius.
Kurčiųjų maištas, kosmosas ir geiduliai iš Varšuvos
Varšuvoje įsikūrusi Nacionalinė dailės galerija „Zachęta“, kurioje pristatomi XX ir XXI amžiaus meno reiškiniai, pastaruoju metu yra vadinama viena svarbiausių kultūros institucijų Europoje. „Zachęta“ gali pasigirti įspūdinga kolekcija, kurioje – beveik 3 700 tapybos, skulptūros, instaliacijos, vaizdo meno, grafikos ir performanso kūrinių. 1860-aisiai prasidėjusi šios meno organizacijos istorija šiandien pristato įdomiausius šiuolaikinius Lenkijos ir užsienio menininkus.
Į Vilnių galerija atveš tarpdisciplininį performatyvų projektą – menininkės, režisierės ir profesorės Bognos Burskos videokūrinį „Deaf Rebellion. Renewal“ („Kurčiųjų maištas. Atsinaujinimas“). Jis sukurtas bendradarbiaujant su kurčiuoju menininku ir aktyvistu Danieliu Kotowskiu. Abu autoriai šiais metais atstovauja Lenkijai Venecijos meno bienalėje. Vilniuje kūrinys bus eksponuojamas su vertimu į lietuvių gestų kalbą.
„Kurčiųjų maištas. Atsinaujinimas“ atsigręžia į XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Gallaudeto universitete, kilusį kurčiųjų bendruomenės judėjimą „Deaf President Now“. Protestuotojai reikalavo, kad universitetui, kuriame studijuoja kurtieji ir neprigirdintys, pirmą kartą imtų vadovauti kurčias žmogus. Šis maištas tapo reikšminga kova už bendruomenės teises, kalbą ir savarankiškumą.
Kultūros ir mokslo rūmų pastate Varšuvoje įsikūrusi šiuolaikinio meno erdvė „Galeria Studio“ savo fonduose saugo apie tūkstantį Lenkijos modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių.
1972 metais menininko Józefo Szajnos įkurta galerija Vilniuje eksponuos specialiai mugei atrinktą selekciją. Joje – kosmoso ir geidulingumo temos, o tarp autorių – svarbios Lenkijos kūrėjos Magdalena Abakanowicz, Natalia Lach-Lachowicz ir Aleksandra Jachtoma.
Grožis ir nepatogi istorija iš Vienos
Vienos meno scenai „ArtVilnius’26“ atstovaus viena žinomiausių Austrijos šiuolaikinio meno galerijų „Meyer Kainer“. Į Vilnių ji atveža pasaulinio garso austrų šiuolaikinio meno kolektyvą „Gelatin“. Jame – keturi menininkai: Wolfgangas Gantneris, Ali Janka, Florianas Reitheris ir Tobias Urbanas.
Skulptūrinio ciklo, kuris bus pristatytas Vilniuje, pavadinimas primena vadinamuosius „Moretti Veneziani“ – Venecijos juvelyrikos tradicijai priskiriamus papuošalus, kuriuose vaizduojami tamsiaodžiai, turbanais ir brangenybėmis pasipuošę maurai. Ilgus metus šie papuošalai laikyti prabangos, turto ir rafinuotumo simboliais. Kartu jie išsaugojo ir rasistinius kolonijinės istorijos stereotipus. „Gelatin“ šią prieštaringą tradiciją žaismingai, groteskiškai ir provokuojamai perkuria.
Lietuvos kraštovaizdis ir priešistorinė jūra
Vilniui atstovaus tarptautinį pripažinimą pelniusi vizualiųjų menų kūrėja Emilija Škarnulytė ir vienas svarbiausių lietuvių menininkų – videomenininkas, skulptorius bei kino režisierius Deimantas Narkevičius.
Dokumentikos ir vaizduotės sankirtą savo kūryboje tyrinėjanti E. Škarnulytė Projektų zonoje pristatys videoinstaliaciją „Tethys“. Savo darbuose ji tyrinėja gilųjį laiką ir nematomas struktūras, sujungia geologines, kosmines, ekologines bei politines temas.
Tetija – tai priešistorinis, kadaise tarp senųjų žemynų plytėjęs vandenynas ir graikų visų vandenų ir svarbiausių visatos upių deivė. E. Škarnulytės kūrinys kalba apie žmogaus gyvenimą pranokstantį laiką ir planetos atmintį. Iš spekuliatyvios ateities archeologijos perspektyvos menininkė svarsto, kokį pasaulį ir savo laiko ženklus paliksime ateinančioms kartoms.
„Akmenys po du“ – taip vadinasi vieno ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų D. Narkevičiaus fotografijų ciklas, kurį „ArtVilnius’26“ išvys Projektų zonos žiūrovai.
Nuotraukų ciklą menininkas sukūrė 2023-iųjų vasarą, keliaudamas po Vidurio ir Rytų Lietuvą. Kiekvienas akmuo nufotografuotas du kartus, kartais kiek kitu kampu ar kitu metų laiku.
Nepaisant tokio skvarbaus menininko žvilgsnio, Lietuvos kraštovaizdyje išsibarstę pavieniai akmenys išlaiko savo paslaptis. Greičiausiai dar ledynmečio laiku iš tolimų regionų atgabenti akmenys Lietuvos kraštovaizdyje nuo seno kėlė smalsumą bei turėjo ir socialinę, ir sakralinę reikšmę – pagonybės laikais buvo naudojami kaip aukurai ir kitas ritualines paskirtis atlikusios vietos, vėliau dalį šių spiritualistinių tradicijų perėmė krikščionys.
Rothko muziejaus interakcijos
Daugpilio Rothko muziejus į Projektų zoną atveža vieno svarbiausių Latvijos keramikų Pēterio Martinsono kūrybą ir interaktyvų jo projektą „Ką jūs pridėtumėte prie svajonių miesto?“.
Architektūros išsilavinimą turėjęs P. Martinsonas visą gyvenimą kūrė įsivaizduojamą miestą, kuriame kilo bokštai ir vartai, gyveno paslaptingos būtybės, o trapias architektūros formas jungė atmintis, kelionės bei nuolatinės vietos paieškos. Menininkas daug keliavo ir retai turėjo nuolatinę buveinę.
Rothko muziejuje saugoma didžiausia pasaulyje vieša P. Martinsono keramikos kolekcija.
Kas būtų, jeigu nebūtų?
Panevėžio „Stasys Museum“ Projektų zonoje pristatys Stasio Eidrigevičiaus projektą „Kas būtų, jeigu (ne)būtų“. Jo centre – medžio ir metalo objektai-skulptūros „Karūna“, „Laivas“, „Šulinys“, „Vėjo malūnas“ ir „Bokštas“.
Šie kūriniai yra tarsi menininko pamėgto ekslibriso tęsiniai, lakoniškus simbolius perkeliantys į trimatę erdvę. Juose S. Eidrigevičius svarsto, kaip žmogaus godumas, puikybė, arogancija ir kitos silpnybės lemia visuomenės susvetimėjimą ir pasaulio destrukciją.
Projekto pavadinimas tarsi leidžia paklausti ir paties menininko – o kas būtų, jeigu S. Eidrigevičius 1980 metais nebūtų išvykęs į Varšuvą, kur jam atsivėrė keliai į tarptautinę meno sceną?
S. Eidrigevičiaus kūryboje nuolat susitinka pasaulio piliečio patirtis ir pastangos išsaugoti lietuviškas šaknis, taigi, jo dalyvavimas Vilnių ir Varšuvą jungiančioje programoje tampa itin prasmingas.
Kuratorius – ir menininkas, ir vadybininkas, ir pardavėjas
Projektų zonos kuratorę N. Bumblienę ypač domina šiuolaikinio meno praktikos, jautriai apmąstančios dabarties iššūkius ir padedančios įsivaizduoti šviesesnę ateitį.
Lietuvos paviljoną 59-ojoje Venecijos meno bienalėje kuravusi N. Bumblienė yra dirbusi Vilniaus Šiuolaikinio meno centre. Jos profesinėje biografijoje – tarptautinės grupinės parodos ir performanso festivaliai, projektai Paryžiaus „Palais de Tokyo“ ir KADIST, ŠMC Vilniuje, 13-oji Baltijos trienalė, taip pat tokių svarbių menininkų kaip Augusto Serapino, Roberto Narkaus, Pierre’o Huyghe’o, Michaelo Rakowitzo, Alejandro Cesarco, Danielio Steegmanno Mangrané ir Liamo Gillicko parodos.
Duris į tarptautinį meno lauką jai atvėrė studijos Grenoblyje, legendinėje Prancūzijos kuratorių mokykloje „École du Magasin“.
„Kuratoriaus profesija jungia ir menininko, ir vadybininko, ir pardavėjo, ir politiko, ir verslininko savybes. Karjeros pradžioje man atrodė, kad tai suderinti neįmanoma, bet šiandien esu tikra: meno laukas tuo ir dosnus, kad leidžia visa tai, ką sugebi, panaudoti“, – sako N. Bumblienė.
Kuratorė teigia, kad tai, ką rodo, apie ką rašo ir kalba kuratoriai, tampa meno istorijos lauko dalimi. „Būna, paaiškėja, kad nepamatėme likusiųjų šešėliuose. Štai kodėl daug galvoju apie savo atsakomybę“, – priduria ji.
„ArtVilnius’26“ Projektų zona ir taps tokio žvilgsnio rezultatu, o žiūrovai čia galės pamatyti, kaip skirtingai Vilnius, Varšuva ir Viena kuria savo meno scenas ir reaguoja į šiandienos pasaulį, jo iššūkius ir galimybes.
Mugės savaitgalį taip pat vyks ekskursijos su menotyrininkais, edukacijos, meno leidinių pristatymai, tinklaveikos renginiai, veiks jaunojo kolekcininko stendas ir kultūros iniciatyvas pristatanti erdvė „ArtVilnius+“. Tarptautinė meno profesionalų komisija ir lankytojai rinks geriausias mugės galerijas, menininkus ir kūrinius.
17-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’26“ vyks spalio 1–4 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Mugę organizuoja Lietuvos meno galerininkų asociacijos viešoji įstaiga „ArtVilnius“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė. Mugės mecenatas – advokatų kontora COBALT, generalinis partneris – „EIKA Group“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
