„Lietuvos teatrų pavasario“ organizatorių tikslas – festivalio programoje atspindėti Lietuvos teatrų panoramą ir atliepti kasmet jį gausiai lankančios publikos lūkesčius. Anot festivalio komiteto pirmininkės teatrologės Vitalijos Truskauskaitės, kasmet analizuojant žiūrovų atsiliepimus, išryškėjo aiški tendencija: Kauno publikai rūpi šiuolaikinis dvasinis Lietuvos peizažas. Todėl neatsitiktinai išskirtiniu šių metų festivalio požymiu tapo lietuviškos dramaturgijos pastatymų gausa. K. Binkio „Atžalynas“, Žemaitės „Trys mylimos“, K. Donelaičiui skirta fantazija „Ne pagal šio pasaulio madą“, J. Tumo-Vaižganto „Nebylys“ ir „Dėdės ir dėdienės“, ir galiausiai – 2013 m. festivalio laureatė J. Marcinkevičaus „Katedra“ sudaro pusę festivalio programos. Kiti pastatymai šiuolaikinę žmogaus tapatybę analizuoja labiau egzistenciniame kontekste. Naujas požiūris į A. Čechovo „Žuvėdrą“ ir Biblijos „Jobo knygą“, dvasinių saitų ir savęs paieškos spektakliuose J. Patricko „Mūsų brangioji Pamela“, C. Gocci‘io „Meilė trims apelsinams“, M. Gavrano „Poros“ ir G. Sibleyro „Vėjas Topolių viršūnėse“. Savo tapatybę festivalyje aktualizuoja ir nepelnytai primiršti Lietuvos akvarelininkai, „Girstučio“ kultūros centro fojė festivalio metu pristatantys parodą „Avanscena“.
Kaip visada, „Lietuvos teatrų pavasario“ programoje – žinomiausių lietuvių režisierių vardai: Oskaras Koršunovas, Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius, Algirdas Latėnas, Rolandas Kazlas, Aidas Giniotis, Gabrielė Tuminaitė, Rolandas Atkočiūnas. „Formuojant festivalio repertuarą, vyrauja trys faktoriai: organizatorių noras pristatyti naujausius ir įdomiausius teatrinio sezono spektaklius; teatrų galimybės juos atvežti; publikos teatrinio proceso vertinimai, išreikšti apklausoje, kuri rengiama po kiekvieno festivalinio spektaklio“, teigia V. Truskauskaitė. Deja, anot teatrologės, dėl ribotų finansinių galimybių šiemet pristabdyta mažųjų scenų programa, suteikianti festivaliui dar platesnio panoramiškumo. Ją ateityje tikimasi vėl išplėsti. Tuo tarpu, šiųmetinė festivalio publika savo laureatus rinksis iš OKT/Vilniaus miesto teatro, Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Valstybinio jaunimo teatro, „Teatro projektų“, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro, Nacionalinio Kauno dramos teatro, Vilniaus teatro „Lėlė“, teatro „Meno fortas“, Šiaulių dramos teatro, „Atviro rato“ ir Klaipėdos dramos teatro pastatymų.
Didžiausiu festivalio laimėjimu jo organizatoriai laiko tai, kad visų nepriklausomybės ir teatro permainų metu jis išsaugojo meilės teatrui dvasią. Festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“ rengiamas jau nuo 1977 m., kai jis buvo sumanytas kaip visų profesionalių Lietuvos teatrų gastrolių Kaune festivalis ir pavadintas „Vaidiname darbininkams“. Tradicija visiems teatrams pavasarį suvažiuoti į Kauną parodyti naujausius savo spektaklius gyva jau 36-us metus. Šio festivalio dėka dauguma kauniečių turi galimybę gyvai susipažinti su Lietuvos teatro panorama ir patys skirti prizus aktualiausių, labiausiai publiką įkvepiančių ir jos lūkesčius atliepiančių spektaklių kūrėjams. Kauno publika šia proga naudojasi itin entuziastingai. Festivalio bilietai būna išparduoti dar gerokai prieš jam prasidedant, o apklausose po kiekvieno spektaklio žiūrovai dalyvauja itin aktyviai. Dalis jų tapo nuolatiniais festivalio rėmėjais, susibūrusiais į neformalų „Lietuvos teatrų pavasario“ rėmėjų klubą. Kauno publikos entuziazmą Lietuvos teatrai žino ir vertina kaip puikią progą pasitikrinti savo pastatymų aktualumą. Publikos ir teatrologų žiuri prizai ir išsakyta kritika skatina nesustoti, ieškoti vis naujų teatrinės komunikacijos strategijų, atnaujinti savo požiūrį į šiuolaikinėje socialinėje realybėje gyvenančio žmogaus kultūrinius poreikius. Kas taikliausiai šiuo metu į juos pataiko sužinosime balandžio 27 d. „Lietuvos teatrų pavasario“ uždarymo metu.
