Amžiną klausimą, ką keičia santuokos įregistravimas ir antspaudas pase, išsprendė britų mokslininkas Luis Angeles, palyginęs šimtą tūkstančių nuomonių. Jis atskleidė, kad vaikai daro laimingus tik oficialiai susituokusius tėvus. Ir kuo daugiau vaikų, tuo laimingesni sutuoktiniai, rašoma „Journal of Happiness Studies“.
Anksčiau sociologai ir psichologai manė, kad vaikai,kai jų daug, ne tik neatneša laimės ir pasitenkinimo gyvenimu, bet netgi jį sumažina. Apklausos ir tyrinėjimai tik patvirtindavo tokią mokslininkų nuomonę.
Didelė daugiavaikė šeima reikalauja didelių finansinių išteklių, todėl verčia tėvus daug ir sunkiai dirbti, o tai priveda prie nuovargio, laisvo laiko trūkumo ir nepasitenkinimo gyvenimu apskritai. Tuo savo išvadas grindė specialistai. Dr. Luis Angeles iš Glazgo universiteto sako: toks požiūris pernelyg supaprastintas.
Žinoma, negalima neigti, kad žmogaus pareigos ir atsakomybė auga kartu su vaikų skaičiumi. Tačiau neverta pamiršti, kad būtent vaikus ir šeimą dauguma žmonių mini tarp svarbiausių gyvenime žmonių, o daugelis juos iškelia į sąrašo viršūnę.
Kad suprastų, kaip iš tiesų susiję vaikai ir laimė, L. Angeles nusprendė atlikti tyrimą daugeliu aspektų: amžiaus, šeimyninės padėties, lyties, pajamų ir išsilavinimo.
Mokslininkas rinko duomenis nuo 1996 iki 2001 m. Jis stebėjo 10 000 britų šeimų, apklausė visus narius iki 16 metų. Galiausiai mokslininkui tapo prieinami 112 000 anketų su duomenimis apie šeimyninį bei socialinį respondentų statusą, taip pat jų pačių pasitenkinimo gyvenimu.
Pasirodė, kad vaikų skaičius neturi įtakos tam, ar pora patenkinta bendru gyvenimu. Tačiau tyrinėtojo dėmesį patraukė duomenys iš skirtingų grupių, sudarytų pagal šeimyninę padėtį: sutuoktiniams vaikai pakeldavo „laimės lygį“. Ir kuo daugiau tiriamieji turėjo vaikų, tuo aukštesni buvo jų gyvenimo vertinimo balai.
Ryškiausiai ši tendencija pasireiškia ištekėjusioms moterims, bet ir daugiavaikiai tėvai apskritai yra laimingesni nei vedę ir bevaikiai arba turintys vieną vaiką vyrai. Taip pat jie laimingesni už nevedusius, bet turinčius vaikų tėvus.
O štai išsiskyrusius, vienišus ir niekada nesituokusius bei gyvenančius su neoficialiu partneriu žmones vaikai daro nelaimingesnius. Ir tuo nelaimingesnius, kuo daugiau jie turi vaikų.
Mokslininkas aptiko ir kitų įdomių sąsajų. Pavyzdžiui, stipriausiai vertina vaikus ir jų skaičių (tai matyti ir pagal „laimės lygį“) žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys nedideles arba vidutines pajamas.
Turtingi žmonės, kurių pajamos 1,5 karto didesnės nei vidutinės, džiaugiasi vienu vaiku, o štai du ar trys sumažina jų pasitenkinimą gyvenimu iki vidutinio.
Neišsilavinusių žmonių pasitenkinimas gyvenimu nuo vaikų skaičiaus nepriklauso.
Vertingiausias pastebėjimas, atrastas tyrimo metu, yra oficialaus santuokos įregistravimo įtaka žmogaus laimei. Dėl to dr. Angeles padarė gana drąsią prielaidą: „Manoma, kad vaikų žmonėms geriausia susilaukti esant „teisingoms sąlygoms“ - kai jie jaučia, kad yra pasirengę tapti tėvais. Toks laikas gali ateiti bet kurį momentą kiekvienam žmogui, o patikimas signalas, kad jis artėja - tai santuokos įregistravimo aktas.“
Kitaip tariant, pasirengimas santuokai - aktui, kuris mūsų visuomenėje vertinamas gana sąlygiškai - gali būti ženklas, kad metas susilaukti vaikų, nes jie atneš tik džiaugsmo.
Parengė Alina Gukauskienė
