Geriausia skristi į Bergamo oro uostą, pigūs skrydžiai. Iš čia iki Gardos ežero apie valanda kelio automobiliu.
Važiuojant keliu akys “užstringa” ties tolyje boluojančiomis ežero salelėmis. Tik viena jų – Gardos. Į salą galima atplaukti iš kelių uostų. Plaukimas besigrožint ežero panorama į vieną pusę trunka apie 40 min. Būtina iš anksto susitarti dėl vizito el. paštu arba telefonu. Šeimininkai mielai papasakos ir aprodys salelę su vandenyje augančiais medžiais, parkelius, laiptuotus sodus su egzotiškomis gėlėmis ir vaismedžiais, asmeninę koplyčią, kurioje palaidoti jų seneliai, rūmus, o įspūdingo grožio terasoje bus galimybė pasimėgauti jų vynu ir pačių gaminamu aliejumi. Vien dėl šios salos verta išsiruošti į Italiją net ir tiems, kurie vis dar nežino ar nesulaukia tinkamo įkvėpimo originalioms piršlyboms!
Raudonuoju vynu pastriprinus kraują ir nuspalvinus rausvai žandukus, būtina užvažiuoti į ežero perlu tituluojamą Sirmionės pusiasalį. Per patį pusiasalio vidurį veda tik viena gatvė, todėl pasiklysti čia neįmanoma. Senamiestis pasitinka valgomųjų ledų kalnais. Tikėtina, kad ledai (gelato) taps vienu iš didžiųjų iššūkių, nes jų tiek daug rūšių kaip Romoje bažnyčių. Itališkų ledų išskirtinumas – tai natūralumas ir įvairovė. Gardos ežero pakrančių ledainės meistrai pasiūlys šampano ledus – jie vieni iš įdomensių lietuvio gomuriui.
Gardos ežero apylinkės – viena iš pirmųjų turistinių vietų Italijoje po karo. Čia kiekvienas randa poilsį pagal savo kišenę. Kalnų kaimelių žmonės šiol dažo kiaušinius, o maistas gaminamas pagal tradicijas, įprasta naudoti vietinius produktus.
