Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakoja A. Užkalnis, šis sprendimas neatsirado per naktį. Tiesą sakant, tai buvo ilgas procesas, užtrukęs daugiau nei penkiolika metų. Jis apie tai galvojo tyliai, ilgai, kol vieną dieną suprato – laikas atėjo:
„Kraustausi į Klaipėdą, nes man tas miestas yra patraukliausias. Sena svajonė, toks dalykas, kuris atsirado ne per dieną ir ne per dvi. Jau mažiausiai penkiolika metų svarsčiau apie tai.“
Vilnius jam – ne priežastis pabėgti. Čia prabėgo didelė gyvenimo dalis, čia susiformavo svarbios patirtys, draugystės, kūrybiniai proveržiai. Ir vis dėlto, kažkas viduje vis tyliai kuždėjo, kad kažkur kitur galima gyventi kitaip. Ramiau.
„Aš negaliu pasakyt, kad man Vilniuje blogai ar kad negaliu jame būti. Bet kartais kitur gali būti ramiau. Gali būti produktyviau kūrybiškai. Ir aplinka kitur gali labiau atitikti tai, kaip keičiasi mano gyvenimas“, – atvirauja rašytojas.
Klaipėdoje – ramybė
Didelę reikšmę šiam sprendimui turi ne tik kūrybiniai ar emociniai motyvai, bet ir labai žemiški dalykai – šuo. Mažas keturkojis tapo simboliu naujo, jautresnio, asmeniškesnio gyvenimo, kurio siekia Užkalnis.
Klaipėda A. Užkalniui – neatrastas pasaulis, bet jau kiek pažįstamas draugas. Jis čia lankėsi nuo vaikystės, čia gyveno keletą mėnesių, grįždavo ieškoti ramybės. Neatsitiktinai jį traukia Kuršių nerijos smėlis, pušynų kvapas, vokiška architektūra, Mažosios Lietuvos dvasia.
Klaipėdos tempas – lėtesnis. Ir tai A. Užkalniui – didžiulis privalumas. Miestas mažesnis, žmonės čia ne tokie pavargę, neskuba taip desperatiškai kaip sostinėje. Vilnius, sako jis, išsiplėtęs, išsiskleidęs taip, kad žmonės jame praranda laiko pojūtį vien tik važinėdami iš vieno taško į kitą.
„Vilniuje žmonės pavargę nuo kamščių, važinėja valandomis. Iš Tarandės ar Gulbinų iki centro – tai ne gyvenimas. O Klaipėdoje viskas arčiau, paprasčiau“, – įsitikinęs A. Užkalnis.
Vilniuje praleido 26 metus savo gyvenimo
Bet tikroji pokyčio esmė – vidinė. Pasak Užkalnio, žmogui reikia keistis. Reikia išeiti iš komforto zonos, net jei ta zona – mylimas miestas, pažįstami veidai, nusistovėję ritualai.
„Kai vienoj vietoj visą laiką esi, pamažu tampi grybu. Ypač kai tau jau 54 metai – reikia nenugriūti į senus įpročius. Visą laiką reikia save kažkur išstumti, stumtelėti į naujas vietas, naujas patirtis.“
Tai ne pirmas kartas, kai Užkalnio gyvenime – pokyčiai. Gimęs Kaune, būdamas šešerių atvyko į Vilnių, kur pradėjo lankyti mokyklą. Vėliau – studijos VDU, dar vėliau – 17 metų emigracijos Didžiojoje Britanijoje. Grįžęs į Lietuvą 2011-aisiais, jis vėl apsistojo Vilniuje, bet jau nuo 2017-ųjų vis daugiau laiko ėmė praleisti užsienyje – JAV, Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Kanadoje.
„Nuo 2017 metų pradėjau leisti daugiau laiko užsienyje nei Vilniuje. Pradėjau net skaičiuoti, kiek realiai to Vilniaus buvo mano gyvenime. Iš viso čia pragyvenau 26 metus.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
