Klaipėdietis stilistas Anatolijus Pajanok vėl dirba įprastu ritmu, tačiau įspūdžiai iš Londono karališkojoje Alberto teatro scenoje (Royal Albert Hall) vykusio konkurso, kuriame pasirodė garsiausi pasaulio stiliaus meistrai, - dar karšti.
Patekęs į finalą Londone, Anatolijus kartu su kolega Andriumi Mašausku dalyvavo tūkstantinę žiūrovų minią pritraukiančiame tradiciniame renginyje "Alternative Hair Show". Dviejų meistrų iš Lietuvos kūrybinis duetas, pasivadinęs "A Twins", dalyvavo konkurse "International Visionary Awards" kartu su kitais dvylika finalininkų iš įvairių pasaulio šalių - Anglijos, JAV, Airijos, Čekijos, Vokietijos, Slovėnijos, Italijos...
Rungėtės dėl nugalėtojo vardo ir galimybės kitame renginyje pristatyti visą kolekciją. Tačiau laimėjo britų stilistas Alfie Booth. Nusivylėte, kad ne jūs?
Ką jūs! Mes labai džiaugėmės, jog patekome tarp dvylikos geriausiųjų. Tai labai didelis laimėjimas! Juk daugelį metų mes su Andriumi šio konkurso stebėti važiuodavome kaip žiūrovai, o dabar patekome į finalą!
Šiame renginyje savo naujausias kolekcijas pristato populiariausios pasaulio akademijos. Čia suvažiuoja garsiausios kūrybinės komandos, žinomi vardai, kirpėjų guru... Na, o favoritus buvo galima numanyti. Renginio metu pusę lūpų sklandė gandai, jog vertinimo komisijos nariai rinksis iš kelių pristatytų modelių. Tarp jų kaip rimti konkurentai buvo minimi čekų modelis Misha ir mūsų modelis Giedrė.
Jūs vieninteliai modelį ruošėte dviese. Kodėl kuriate su Andriumi?
Su Andriumi kartu dirbame jau penkerius metus. Ir nors jis yra už mane jaunesnis šešeriais metais, būtent jis tapo mano mokytoju. Tuo metu, kai aš mokiausi, jis jau vedė seminarus. Kartą aš patekau į jo vedamą seminarą ir susižavėjau. Man nepaprastai patiko jo energija, meilė savo darbui. Dar niekada nebuvo tekę matyti žmogaus, kuris su tokiu užsidegimu pasakotų apie plaukų dažus. Buvau jau ne jaunuolis, tad sparčiai mokiausi. Netrukus pasivijau Andrių. Supratę, jog mus sieja troškimas tobulėti, nutarėme ne tik seminarus kartu vesti, bet ir kurti bendras šukuosenų, kirpimo, dažymo kolekcijas, dalyvauti įvairiuose konkursuose. Taip pat kibome į nuoseklesnes stiliaus studijas - baigėme modeliuotojams rengiamus kursus žymiausioje Maskvos kirpėjų meno akademijoje "Dolores" ir šiandien esame diplomuoti stilistai. Kartu esame sukūrę daug kolekcijų.
Šį rugsėjį "A Twins" dalyvavo prestižiniame AIPP asociacijos konkurse. Šiemet konkursui buvo pateiktas rekordinis kolekcijų skaičius - net 209 iš 21 pasaulio šalies, o mūsų kolekcija "Label Boys" kategorijoje "Best Men's collection" buvo atrinkta į finalą ir jau pateko tarp 10 geriausiųjų pasaulio komandų.
Manau, kad vienam ko nors pasiekti yra labai sunku. Mes papildome vienas kitą.
Konkursui turėjote paruošti ir pristatyti modelį tema "Contemporary Couture" (šiuolaikinė aukštoji mada). Kaip planavote įtikti komisijai?
Pirmiausiai turėjome nusiųsti aukštosios mados reikalavimus atitinkančią modelio fotografiją. Buvo vertinamas ir pats modelis, ir šukuosena, ir makiažas. Sužinoję, jog patekome tarp geriausių, skubėjome kurti bendrą madingą įvaizdį modeliui, kurį turėjome atsivežti į Londoną.
Tai bendro stiliaus konkursas, todėl bendradarbiauti pasikvietėme drabužių dizainerę Gražiną Mažikienę. Ji sukūrė vąšeliu nertą viršutinę dalį bei rankų darbo 9-ojo dešimtmečio stiliaus perlų antpečius (su jais labai pataikėme!) ir puikiai perteikė visos kūrybinės komandos mintį. Mūsų darbas sulaukė nemažai dėmesio bei komplimentų. Komisija vertino ne tik kūrybinę mintį, bet ir techninį darbo atlikimą, aprangą, makiažą, modelio pasirodymą scenoje.
Kiek laiko užtrukote paruošti Giedrę?
Ji buvo tamsiaplaukė. Šešios valandos darbo - ir virto blondine.
Šešios valandos!
Tiek trunka tik dažymas. O kur dar kirpimas, šukuosenos formavimas, makiažas... Beje, tobulai nudažyti tamsiaplaukę šviesiai ir nesugadinti jai plaukų gali tik menininkas! Tai aukštasis pilotažas.
"Alternative Hair Show" - labdaringas renginys. Žiūrovai remia Leukemijos tyrimų fondą, o komandos pačios finansuoja savo pasirodymus?
Taip. Kainuoja nemažai: kelionė, pasirengimas, laiko sąnaudos, dažai, drabužiai (tiek modelio, tiek mūsų). Viską darėme iš savų pinigų. Tačiau sėkmės džiaugsmas nuplauna visus rūpesčius.
O kokios apčiuopiamos naudos turite iš tokių konkursų?
Didžiausia nauda yra tarptautinis pripažinimas. Tai yra bilietas į plačiuosius vandenis.
Turite ambicijų išplaukti į plačiuosius vandenis?
Neturėčiau - nedalyvaučiau konkursuose. Kažkada, beje, norėjau tapti geriausiu, bet paskui apsigalvojau. Supratau, kad "geriausias" - realiatyvi sąvoka. Tai tik laiko klausimas, kada vėl nebebūsi geriausias. Todėl užsibrėžiau tikslą būti vienas iš geriausių.
Jūsų pavardė ukrainietiška? Spėju, kad jūsų tėvai sovietmečiu į Lietuvą atvyko kaip jauni perspektyvūs specialistai?
Kaip pirštu į akį. Mano tėvai - geležinkelininkai.Jie atvyko iš Ukrainos į Radviliškį. Ten aš ir užaugau.
Baigėte mikroelektronikos studijas Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje. Kodėl nesirinkote meninės specialybės?
Na, kur jau ten sovietiniais laikais! Tėvai spaudė. Vyrui gi reikėjo įgyti "rimtą" specialybę. Baigiau. Bet nė vienos dienos tokio darbo nedirbau. Kurį laiką bandžiau būti verslininku: prekiavau drabužiais, vėliau įsidarbinau muitinės tarpininku... Na, ir ką jūs galvojate... Patenku į totaliai moterišką kolektyvą. Ir ką aš ten dariau? Ogi nuo ryto iki vakaro patarinėju moterims, ką ir su kuo derinti. O kai kartą teko vieną modelį pavažinėti po fotosesijas, galutinai supratau, kad tas užkulisių gyvenimas, ta virtuvė, kurioje yra kuriamas grožis, mane traukte traukia. Tuomet kaip tik ėmė transliuoti "Fashion TV" kanalą. Nuo "teliko" neatsiplėšdavau valandų valandas.
Matyt, tai genuose. Mano dėdė, tėvo brolis, buvo vienas geriausių Ukrainos juvelyrų. Ir tėvas buvo nagingas - būdamas vos 18 metų pagamino baldų komplektą.
Ką sakote tiems, kurie prikiša, esą kirpti plaukus - nevyriška profesija.
Na, tegu pabando prie žmogaus išstovėti 12 - 14 valandų. Tada ir padiskutuosime.
Neseniai pradėjote savo verslą - įkūrėte kirpyklą. Kaip jaučiatės? Juk laikas - ne pats palankiausias.
Tiesiog atėjo metas judėti toliau. Prieš kirpyklos atidarymą jaučiausi lyg prieš šokdamas parašiutu iš lėktuvo. Tai padaryti yra du būdai: arba tave instruktorius išspiria, arba pats šoki. Manau, kad geriau pačiam...
Surinkau puikią komandą. Kartu su manimi čia dirba ir žmona Svajonė. Beje, savo salone "Proffi" senamiestyje aš ne tik kerpu ir dažau, bet ir konsultuoju stiliaus klausimais. Klaipėdoje turiu gerų klientų, kurie man leidžia dirbti, kvėpuoti, gyventi, reikštis. Juk darbas, kurį dirbu, yra mano gyvenimo būdas.
Kaip ir kada sužinojote, kad tai - jūsų kelias?
Kai dirbau muitinės tarpininku, kartą žiūrėjau pro langą ir galvojau: ką daryčiau, jei laimėčiau milijoną?
Mintyse apvažiavau visą pasaulį ir supratau, kad vis tiek esu nelaimingas. Tada pakėliau telefono ragelį ir surinkau privačios kirpėjų mokyklos numerį. Sau pasakiau taip: jei baigsiu mokyklą geriausiai, tai ir bus ženklas, kad tai yra mano kelias.
Mokyklą baigiau geriausiai. O paskui - kaip filme: parašiau prašymą atleisti iš darbo, sėdau į mašiną ir išvažiavau.
Buvau susiruošęs važiuoti į Vilnių, tačiau kryžkelėje, kur reikėjo pasukti į Vilnių, lyg aukštesnės jėgos valdomas, pasukau į pajūrio link. Nei kur gyvensiu, nei kur dirbsiu, nežinojau.
Pirmoji mano darbovietė buvo kirpykla Taikos prospekte. Man puikiai sekėsi mokytojo technologo darbas. Mane mielai samdydavo tam tikroms firmoms atstovaujantys žmones mokyti kirpėjus dažyti plaukus, naudoti kitą kosmetiką. Jie mane siųsdavo į mokslus užsienyje. Daug iš to neuždirbdavau, tačiau įgavau pagreitį. Galiausiai mano seminarus ėmė filmuoti...
Kirpėjų pristatytas modelis. Ve.lt nuotr.
Teksto autorė Jūratė KLUMBIENĖ.
