Rusai iškniso šimtus kilometrų tranšėjų, griovių ir pristatė betoninių konstrukcijų. Labiausiai bijo dėl Krymo ir Zaporižios srities. O Lenkijoje kilo sąmyšis dėl toli nuo Ukrainos ar Rusijos sienos miške rastos raketos su rusiškais užrašais. Lenkai ne juokais sunerimo, bet aiškėja, kad raketa gali būti ne rusų ir ne ukrainiečių.
Po mišką centrinėje Lenkijoje vaikštinėję žmonės ne juokais išsigando, kai pamatė žemėje įstrigusį į raketą panašų objektą su rusiškais užrašais. Ir iškvietė pareigūnus.
Tai miškas prie Zamoscio, netoli Bydgoščiaus. Iš teritorijos išvažiuoja išminuotojų sunkvežimis su mįslingu objektu. Anot lenkų žiniasklaidos, objektas buvo kelių metrų ilgio, panašus į raketą oras-žemė. Tiesa, veikiausiai jis čia nukrito ne ką tik, o prieš kelias dienas ar savaites.
Vieta yra už 500 km nuo Ukrainos sienos, virš 400 km nuo Baltarusijos ir 240 km nuo Kaliningrado srities. Lenkijos žiniasklaida popiet paskelbė, kad raketa veikiausiai ne svetima, o priklauso šalies kariuomenei. Ji čia nukrito oro gynybos sistemos bandymų metu.
Lenkų nerimas dėl objekto – suprantamas, mat pernai lapkritį šalyje prie sienos su Ukraina sprogo ukrainiečių oro gynybos raketa, pražudydama du žmones. Atsakinga dėl to įvardinta Rusija, nuo kurios raketų ukrainiečiai gynėsi.
O šiąnakt rusai apšaudė Mykolajivą. Keturi garsūs sprogimai miestą sudrebino apie 1 val. nakties. Rusofašistai į Mykolajivą paleido raketas Kalibr iš laivų Juodojoje jūroje.
Tai yra taiklios sparnuotosios raketos, tad rusai ne prašovė, o taikėsi tyčia į gyvenamuosius namus. Smogė daugiabučiams ir privačiam namui: „Nevažiavome ilsėtis, nieko neveikėme, tik viską skyrėme šioms statyboms. Ir atėjo tas šlykštus rusų pasaulis. Kad jie nudvėstų.“
Neapsieita be aukų. Rusų raketos pražudė mažiausiai vieną žmogų: „Čia žuvo mano marčios sūnus Saša. – O kur jūs buvot? – Čia svetainėje miegojau. Tik toliau.“
Dar daugiau nei 20 žmonių sužeisti, tarp jų ir vaikas. Okupuotame Kryme – švieži rusų šauktiniai. Ne visi norėjo imti ginklą į rankas:
„Ne, neturiu noro pasirašyti kontraktą. Manęs ne itin domina kariniai reikalai. Tik atliksiu pareigą.“
„Planuoju šiemet išbandyti šauktinių tarnybą. Jei patiks – pasirašysiu kontraktą.“
Jaunuoliai vargu, ar tikisi, kad juos Maskva mes į frontą, kaip patrankų mėsą. Bet taip greičiausiai nutiks jau netrukus. Mat rusams reiks kažkaip atremti Ukrainos kontrpuolimą.
Rusai ruošiasi gynybai. Jie įrengė šimtus kilometrų kelių lygių gynybinių įtvirtinimų. Daugiausia – Zaporižios srityje ir Krymo pusiasalio kryptimi, kur ir tikimasi pagrindinio puolimo.
„Pirmiausia turime griovį, kuris skirtas stabdyti šarvuotą techniką. Kad jiems būtų sudėtingiau veržtis. Tuomet – Drakono dantys, kurie dar apsunkina puolimą. Ir tik tada atsiranda pirma gynybinė tranšėja. Joje bus rusai, kurie, veikiausiai, visą laiką šaudys“, – kalba JAV karo ekspertas Johnas Fordas.
Be to, ukrainiečių laukia ir minų laukai, ir spygliuota viela. Kyjivas skaičiuoja, kad dabar Ukrainoje yra maždaug 370 tūkst. rusų karių. Tik dalis jų fronte. Ir jie turi beveik 6 tūkst. vienetų sunkiosios karinės technikos.
O Ukraina kontrpuolimui, įvairiais skaičiavimais, paruošė apie 100 tūkst. karių. Dalis jų – tai NATO apmokytos ir technika aprūpintos brigados.
„Daugiau nei 98 proc. žadėtų kovos mašinų jau perduotos Ukrainai. Daugiau nei 1550 šarvuočių, 230 tankų ir kitos įrangos. Taip pat dideli kiekiai amunicijos“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Rusijos samdinių vadas Prigožinas neslepia – ukrainiečiai pasiruošę rimtai. Matyt, ne veltui jis vėl ėmė lieti tulžį ant Kremliaus.
„Ukrainiečių puolimas neišvengiamas. Rusijos federacijoje vyksta išdavystė. Mums neleidžia įsirengti gynybos ir judėti toliau“, – sako „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožynas.
Visos fronto linijos ilgis Ukrainoje – 1200 km. Anot ekspertų, rusams bus sunku užtikrinti gynybą visur, o ukrainiečiams teks okupantus pergudrauti. Ir daryti tai efektyviai, mat Vakarų kariniai sandėliai tuštėja.
Tiesa, Vakarų šalys stengiasi užkurti ne tik konvencinę karinę pramonę. Rusijai ir Šiaurės Korėjai vis dažniau grasinant branduoliniais ginklais – JAV bando neatsilikti. Nuo 1989 JAV reguliariai negamino naujų plutonio šerdžių savo termobranduoliniams ginklams.
Prieš kelias dienas JAV Nacionalinė branduolinės saugos administracija pateikė kongresui planą, pagal kurį iki 2030 metų Amerika turėtų gaminti ne mažiau nei 80 plutonio šerdžių per metus.
.jpg)
