O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją. Tačiau šiuo klausimu, panašu, nėra aiškaus sutarimo ir pačioje konservatorių partijoje – krašto apsaugos ministras Anušauskas pareiškė, kad tam nėra resursų, bet iš karto sulaukė bendrapartiečio kritikos.
Vaizdai iš Ukrainos karo, kurios žemes raižo rusų karių tankų vikšrai, anot Landsbergio, kartais jį išveda iš pusiausvyros, tad savaitgalį konservatorių tarybos posėdyje jis atsiprašė savo bendražygių.
„Aš atsiprašau, bet karo akivaizdoje, tokio priešininko akivaizdoje, aš kartais galiu prarasti ir mandagumą. Dėl to, kad aš kalbu apie savo vaikų, jūsų vaikų gyvybes ir ateitį. Dėl to atleiskite, jeigu kartais truputėlį pasirenku griežtesnį žodį“, – kalba G. Landsbergis.
Ir iškėlė klausimą, ar Lietuva pati padarė viską, kad būtų pasiruošusi kuo geriau atremti Rusijos grėsmę, jeigu Kremlius nuspręstų pabandyti įžengti į mūsų žemes.
„Nei viena valstybė, kita valstybė, kuri yra tokioje geopolitinėje situacijoje, neturi prabangos neturėti šauktinių kariuomenės. Suomija, Izraelis, Pietų Korėja. Labai sunkiai randu argumentus paaiškinti ten kolegoms sakydamas ir pasakodamas apie mūsų geopolitinę situaciją, kodėl dar mes to neturime“, – teigia G. Landsbergis.
Landsbergis turi omenyje visuotinį šaukimą, kai tarnauti į kariuomenę būtų pakviestas kiekvienas jaunuolis. Tačiau jau dabar Landsbergio partijos narys, krašto apsaugai vadovaujantis Anušauskas pasiūlė pažvelgti realybei į akis – visuotinis šaukimas mums kol kas per didelis kąsnis.
„Aš už visuotinį šaukimą, tačiau mes turime matyti tą realybę, kuri egzistuoja, matyti tuos resursus, kokius turime ir surasti tuos prioritetus, kuriuos dar pirmiausia turime įgyvendinti“, – tvirtina A. Anušauskas.
„Visą laiką reikia turėti didesnę ambiciją. Kai turi valią, politinę kryptį, gali atrasti ir resursą. Čia yra klausimas, kaip dėlioji savo prioritetus“, – tikina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Visuotinio šaukimo idėją, kai 12 klasių baigę vaikinai iš karto eitų į kariuomenę, palaiko ir prezidentas. Merginoms turėtų būti palikta savanoriškos tarnybos galimybė.
„Yra ir studija ne viena padaryta, kiek tai kainuotų, ką reikėtų padaryti, mes viską žinome, mums trūksta politinės valios priimti sprendimą, mes visus atsakymus turime. O kiek tai galėtų kainuoti, ir studijose buvo atsakyta, tą sumą mes žinome, 580 milijonų“, – sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Pernai partijoms pasirašius susitarimą dėl gynybos, visuotinis šaukimas buvo išbrauktas – didelio entuziazmo kitos politinės jėgos, be konservatorių, neparodė. Bet kitos partijos sako, kad nesusitvarkome jau su dabartine sistema.
„Gali pašaukti iki 80 tūkstančių jaunuolių, o realybėje mes matome, kad per visas šias procedūras praeina ir sėkmingai medicininę patikrą praeina tik iki 3–4 tūkstančių jaunuolių, iš kurių net 10 ar 11 tūkstančių mes nerandame, kaip susisiekti. Tai tokie skaičiai rodo, kad dabartinė sistema yra, principai yra tik ją reikia imti, naudoti taip, kad ji duotų norimus rezultatus“, – kalba „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas Lukas Savickas.
„Kažkada mes turbūt ir ateisime prie visuotinio šaukimo idėjos, įdomu, kaip diskusijose sutarsime dėl visuotinio šaukimo nepriklausomai nuo lyties, ir vyrus ir moteris šaukti, bet dabar yra labai aiškus didelis sąrašas darbų, kuriuos reikia daryti“, – tikina Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
„Dabartinė situacija Europoje, ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, galima sakyti, verčia apie tai galvoti“, – sako socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Dabar kasmet tarnauti į kariuomenę pašaukiami 3–4 tūkstančiai jaunuolių, tačiau situacija nėra gera. Drastiškai krenta savo noru atliekančiųjų tarnybą, o galinčių tarnauti dėl sveikatos ir kitų priežasčių mažėja.
„Tas išlepęs jaunimas yra dėl to, dažnai išlepęs, kad mes nepadarėme visko, kad jis tokiu netaptų mokykloje, šeimoje, visuomeninėse organizacijose, tai tą reikėtų padaryti, jeigu jis aplink nemato to dalyko, nemato tos valstybės, tai jam tada atrodo, kam čia reikia, jis jaučiasi pasaulio centras, kur vėjas papūs, ten jis ir iškeliaus“, – teigia karo istorikas, konservatorius Valdas Rakutis.
Anot Rakučio, būtina pradėti dirbti su vaikais mokyklose – ugdyti jų patriotizmą, gerinti fizinį pasiruošimą. O kol dėl visuotinio šaukimo dar tik bus diskutuojama, šiandien Valstybės gynimo taryboje oficialiai sutarta Lietuvos kariuomenėje steigti diviziją.
„Jisai atlieptų šiandienines tiek grėsmių realijas, tiek NATO planuojamą gynybą čia, regione“, – tikina K. Budrys.
Dabar didžiausias vienetas mūsų kariuomenėje yra brigada – tai apie 5 tūkstančiai karių. Brigadų Lietuvoje yra 3, jos ir sudarys, vaizdžiai tariant, naują komandą – diviziją. Tai bus 17–18 tūkstančių karių. Turės daugėti ne tik karių, bet ir plėstis kareivinės, treniruočių poligonai. Teks pirkti ne tik daugiau uniformų, batų ar maisto kariams, bet ir įsigyti naujos ginkluotės. Divizijoje turėtų atsirasti ir tankų.
„Ugnies sistemos, priešlėktuvinė gynyba ir tuos įgalintojus mūsų sąjungininkai žada duoti, kol mes neturėsime sukūrę savo elementų. Divizija kuriama įvertinus ir Rusijos planus didinti savo pajėgumus, brigadas paversti divizijomis ir t.t. mūsų kaimynystėje, Kaliningrado srityje taip pat“, – tvirtina A. Anušauskas.
Kol kas nekalbama, kiek divizijos kūrimas kainuos, tačiau tikėtina, kad tai bus milijardai eurų. Pačią diviziją sukurti norima iki 2030-ųjų metų.
