visuotinis šaukimas

Pagrindinis kandidatas užimti Krašto apsaugos ministro pareigas Laurynas Kasčiūnas sulaukė kritikos iš žmogaus teises ginančių nevyriausybinių organizacijų. Apie tai, ar priklausymas LGBT+ bendruomenei daro įtaką kariuomenėje ir koks moterų vaidmuo gynyboje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbina politiką Lauryną Kasčiūną.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis kritikuoja konservatorių lūkestį iki 2030 m. šalyje įgyvendinti visuotinio šaukimo idėją. „Visuotinis šaukimas prieštarauja logikai. Būtų daug naudingiau aukštosiose mokyklose turėti karines katedras, kuriose būtų ruošiami karo medikai, inžinieriai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis. „Tokiu būdu paruoštumėme puskarininkius, karininkus, kurių labai trūksta“, – pridūrė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį lankėsi Lietuvos kariuomenės „Žemaitijos“ brigados kunigaikščio pėstininkų batalione Radviliškio rajone, su kariuomenės vadu ir bataliono kariais aptarė perėjimą prie visuotinio šaukimo. Kaip skelbia Prezidentūra, susitikime aptarta visuotinio šaukimo įgyvendinimo galima įtaka karinių pajėgumų parengčiai, su tuo susijusios įrangos ir ginkluotės įsigijimas bei infrastruktūrinis ir mokymo pasirengimas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį priėmė Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriuo siūloma įvesti visuotinį šaukimą, gynybai nuo 2025 metų papildomai skirti 0,5 proc. nuo BVP bei pasienyje su Rusija ir Baltarusija įrengti fortifikacijų juostą. Pasak konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, šis planas atspindi konservatorių poziciją dėl šalies gynybos stiprinimo prioritetų.

Jau 2025 m. planuojama į privalomąją karo tarnybą pašaukti 5 tūkst. jaunuolių, patikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui. „Nuo 2025 m., turėtų būti apie 5 tūkst. (šauktinių – ELTA). Šiais metais irgi numatomas didėjimas, tik mažesnis. Kiekvienais metais numatomas didėjimas“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Didesnė dalis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narių nepritaria visuotiniam šaukimui ir gynybos mokesčiui. „Partijos pirmininkas paprašė išreikšti savo nuomonę dviem klausimais. Reikšmingesnė dauguma nepritarė dviem klausimams – išreikštas nepritarimas visuotiniam šaukimui ir visuotiniam gynybos mokesčiui“, – šeštadienį po partijos tarybos posėdžio BNS sakė rinkimų štabo vadovas Lukas Savickas.

Lietuvos ginkluotosios pajėgos ateinančiais metais sulauks nemažai pokyčių – iki 2027 m. pradžios numatyta dislokuoti Vokietijos brigadą, planuojamas aktyvaus rezervo didinimas, didinamas šauktinių skaičius, iki 2035 m. planuojama sukurti pilną kariuomenės diviziją. Vis dėlto, valdantiesiems neretai išsakoma ir kita nuomonė – esą rengiamasi per lėtai, o finansavimas yra per mažas.

Su agresoriumi kovojančiai Ukrainai sulaukiant vis mažiau pagalbos iš JAV ir Vakarų Europos valstybių, ekspertai tikina, jog sunki Ukrainos situacija kelia ypatingas saugumo grėsmes Baltijos šalims. Pastaraisiais mėnesiais daug dėmesio susilaukė pasiūlymai įgyvendinti visuotinį šaukimą, kai kurie karybos ekspertai siūlo šaukti ir moteris. Vis dėlto, politikų nuomonės šiais klausimais išsiskiria.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį ėmėsi svarstyti krašto apsaugos prioritetus, dėl kurių siūlys sutarti visoms parlamentinėms partijoms, regione blogėjant saugumo situacijai.