G. Nausėdos teigimu, Prezidentūra tikėjosi ir turėjo didelių lūkesčių, kad tiek pasiūlytas privalomos tarnybos trukmės trumpinimas, tiek visuotinio šaukimo klausimas atsidurs partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos.
„Visuotinio šaukimo principas ar šauktinių reformos klausimai galėjo tapti sudėtine šio susitarimo dalimi. Deja, taip neatsitiko. Iš esmės, darbus reikia tęsti. Krašto apsaugos ministro pasiūlymus mes išklausėme, jis juos pristatė. Suprantu, kad jie nėra svarstyti Vyriausybėje ir Seime. Tikiuosi, kad tai bus padaryta netrukus.
Bendrai praėmus, turime suprasti, kad dabartinėmis aplinkybėmis Lietuvai labai svarbu pereiti prie visuotinės gynybos principo, sparčiai didinti parengtų karinių rezervistų pajėgas ir gretas. Šia prasme, visi pasiūlymai yra svarstytini, jei jie padės mums artėti prie visuotinės gynybos principo, kuris yra šventas, reikalingas ir adekvatus susiklosčiusiai situacijai“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Arvydo Anušausko praėjusią savaitę pristatyta reforma siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.
Pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių iš karto būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.
Be to, kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.
Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027, jai turės pritarti Seimas.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra pažymėjęs, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. asmenų.
Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.
Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Tarnauti šauktinėmis gali ir merginos, bet tik savanoriškai.
