Aiškėja ir dėl kokio turto besiskirianti pora gali kovoti kaltindami vienas kitą tikru ar išgalvotu smurtu. TV3 žinių kalbinti finansų ekspertai sako, kad poros verslas gali būti vertas nuo 4 iki 13 milijonų eurų, o kaltinimus smurtu besiskiriantys sutuoktiniai dažnai išgalvoja siekdami prisiteisti sau kuo didesnę užgyvento turto dalį.
Viena labiausiai aptarinėjamų ir didžiulį rezonansą visuomenėje sukėlusių temų pastarosiomis savaitėmis – garsios poros – Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio – kaltinimais smurtu persmelktas konfliktas. Pora vystydama verslą kūrė idealios poros įvaizdį.
Viskas prasidėjo, kai prieš 2 savaites Siegel iškvietė policiją ir pranešė, kad Suodaitis keliskart smūgiavo jai į galvą. Vyras parą praleido areštinėje. Tūkstančiai žmonių istoriją stebi ir ja gyvena. Mat tokių reportažų, interviu žiūrimumas ir straipsnių skaitomumas šovęs į neregėtas aukštumas.
Štai, ką kalba gyventojai:
„Visi mes norim sužinoti, kas vyksta už uždarų durų, o čia tokia drama ir įvyko. Skaitau, buvo įdomu pasižiūrėti. Daug kas teigia, kad čia kaip Deppo ir Heard drama.“
„Šiuo laiku visiems įdomios tokios dramos ir iš įdomumo žiūri.“
„Biškį gal buvo anksčiau skaityta. <...> Įtempianti, įtraukianti.“
„Nesidomiu „influenceriais“ tais visais.“
„Nori nenori, „Facebooke“ visada randi žiūrėdamas.“
„Reiškia, kad svetimas gyvenimas yra daug įdomiau nei savo.“
„Žmonės viskuo domisi. Dėl vaikų širdį kažkaip skauda, pas mus irgi anūkas yra, tai kažkaip dėl vaikų.“
Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad toks rezonansas visuomenėje kilo, nes žmonės linkę projektuoti savo patirtis į kitus, ir taip gyvenant kitų gyvenimus užpildyti vidinę tuštumą.
„Primena muilo operą realiu laiku, kaip realybės šou. Ir klausimas – kodėl žmonės labiau domisi svetimais gyvenimais, o ne savo. Tai aš, kaip psichologas, pasakyčiau, kad tai tiesiog yra asmenybės raidos problema, kad žmonės vietoje to, kad investuotų į save, rūpintųsi savimi, kurtų savo vertę, jie pasiduoda ar jiems atrodo paprasčiau pasukt į šoną“, – teigia E. Šidlauskas.
O pora, nors skyrybų procesas oficialiai dar nė neprasidėjo, jau prabilo apie turto dalybas. Siegel savo „Instagram“ paskyroje paviešino vaizdo įrašą, kuriame rodo namo, kur gyveno sutuoktiniai, dokumentus. Ir sako, kad Suodaitis į jį neturi teisės.
„Namą įsigijau, net ir čia įkelsiu pirkimo pardavimo sutartį, 2021 metais, dar iki vestuvių. Bet kuris teisininkas pasakytų, kad tai, kas įsigyjama iki vestuvių, nėra dalijama. Jei jis teigia, kad namas yra mūsų – tai pateik man, prašau, įrodymus pervedimų, labai paprastai – banko išrašai, kiek finansiškai esi prisidėjęs prie šio namo pirkimo“, – kalba V. Siegel.
Siegel sako ir kad sutuoktinis menkai prisidėjo ir prie jų verslo – fizinės bei internetinės parduotuvės. O verslo vertė, pasak TV3 žinių kalbinto ekonomisto, įvertinusio rekvizituose nurodytą grynąjį įmonės pelną ir duomenis, gali būti nuo 4 iki 13 mln. eurų.
Suodaitis, kuriam teismas uždraudęs 2 mėnesius bendrauti su sutuoktine, turi kitokią versiją.
„Mūsų teisėj taip parašyta, kad kartu sukurtas turtas, sutuoktiniai turi kažkokius argumentus ir prielaidas į bendrai sukurtą dalyką. O teismas nuspręs nuo to, kiek kiekviena pusė pateiks įrodymų“, – teigia L. Suodaitis.
Ir ankstesniuose komentaruose žurnalistams, ir keliuose interviu Suodaitis yra minėjęs, kad sutuoktinės mesti jam kaltinimai smurtu – nelygių turto dalybų Siegel naudai plano dalis. Ir esą prie jo stipriai prisidėjo verslininkės mama.
„Aš per paskutines savaites jau tikrai daug papasakojau apie planą, kuris buvo galvojamas iš toli, ir kaip jos minimas namas buvo perrašytas prieš gerą mėnesį. Artimų šeimos narių, jos mamos įtakos ir darbo užkulisiuose buvo tikrai nemažai“, – sako L. Suodaitis.
Su skyrybų ir turto dalybų bylomis dirbanti advokatė konkrečiai šios bylos komentuoti negali, bet sako, kad manipuliacijos skiriantis ir dalijant turtą labai dažnos. Tuomet, kai pora nenori turto dalintis per pusę pagal Lietuvoje taikomą bendros nuosavybės lygių dalių prezumpciją, ta pusė turi turėti išskirtinių argumentų, kuriais galėtų įrodyti, kodėl verta didesnės turto dalies. Viena iš tokių sąlygų – sutuoktinio kaltė.
„Sutuoktinio kaltė – veikimas priešingai šeimos interesui – smurtas, neištikimybė, smurtas visoks gali būti – ekonominis, seksualinis, finansinis, fizinis. Neištikimybė, kitoks veikimas priešingai šeimos interesams. Santaupų iššvaistymas, tokį paprastą buitišką pavyzdį sakau“, – kalba advokatė Živilė Gulla-Katauskė.
Tačiau advokatė pabrėžia, kad dažnai šia išlyga manipuliuojama ir bandoma apkaltinti sutuoktinius nebūtais dalykais vien tam, kad pasisavintų didesnę dalį turto. Esą jos praktikoje tokie atvejai labai dažni.
„Mano praktikoje turbūt rečiau pasitaiko, kad nėra manipuliacijų, kuomet šalys yra konfliktiniame santykyje. Tai, iš tikrųjų, tai yra gana įprastas elgesys, deja, kai bandoma manipuliuoti institucijomis“, – tvirtina Ž. Gulla-Katauskė.
Tačiau esą dažniausiai teismai tokias manipuliacijas išsiaiškina, mat dažniausiai vertina objektyvią situacija byloje esančių įrodymų pagrindu.
