Dalis verslininkų stebisi tokia valdžios praktika, esą ji švaisto pinigus, permoka, nors laiko pasiruošti renginiui buvo per akis. Tad kyla įtarimų, kad tuo naudojasi verslininkai ir už paslaugas plėšia smarkiai didesnes kainas nei įprastai.
„Litexpo“ teritorijoje sostinėje liepos 11–12 dienomis vyks NATO viršūnių susitikimas. Parodų centras turėtų pasikeisti neatpažįstamai. Dalį pirkimų atliekanti „Litexpo“ skaičiuoja, kad visos teritorijos paruošimas čia gali kainuoti iki 17-os milijonų eurų.
Ir didelė dalis šių pinigų bus leidžiami neskelbiamų derybų būdu. Tai reiškia, kad valdžia be viešųjų konkursų pati sprendžia, ką už kiek ir iš ko pirkti.
„Litexpo“ jau sudarė daug sutarčių su paslaugų tiekėjais. Nors tiksli paslaugų vertė dar gali skirtis, preliminariai skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, apšvietimo įranga valstybei atsieis pusantro milijono eurų. Mobiliojo ryšio tinklo paslaugos beveik du milijonus aštuonis šimtus tūkstančių. Vaizdo ir konferencinė įranga – milijoną šešis šimtus tūkstančių. Garso įranga – daugiau nei pusę milijono.
Visos šios sumos kelia klausimų renginių srityje veikiančiam verslui. Esą tokio dydžio užsakymai Lietuvoje nematyti.
„Aišku, kad tai yra vienas didžiausių renginių Lietuvoje, kol kas apskritai, kas vyko, nebent kada nors vyks Eurovizija“, – teigia projektų organizatorius, prodiuseris Martynas Tyla.
Verslininkams pikta, kad valstybė nusprendė neorganizuoti viešųjų konkursų. Esą dalį paslaugų buvo galima nupirkti pigiau. Pavyzdžiui, bendrovė „Bitė“ akcentuoja, kad tas pačias tinklo paslaugas galėjo suteikti beveik milijonu eurų pigiau, nei „Telia“, kurią tiesiog be konkurso pasirinko „Litexpo" vadovai.
„Bitė“ galėjo laimėti šitą konkursą ir milijoną eurų mokesčių mokėtojams sutaupyti. <...> Mes dėjome labai aktyvias pastangas, kad į konkursą būtumėm pakviesti. Mes proaktyviai rodėme interesą dalyvauti, rodėme, kad turime visas paslaugas. Esam profesionalūs, kokybiškai ir pigiau galime pateikti paslaugas“, – tvirtina „Bitės“ atstovas Jaunius Špakauskas.
„Bitė“ atkreipia dėmesį, kad „Litexpo“ valdyboje dirba Aleksandras Golodas, kuris yra ir „Telia Lietuva“ pardavimų vadovas. Nors Golodas dėl šio klausimo, pasak „Litexpo“, buvo nusišalinęs, verslui kyla įtarimų dėl galimai neskaidrios veiklos.
„Atrodo labai nešvariai ir šlykščiai. <...> Kodėl reikėjo rinktis iš vieno tiekėjo, kodėl reikėjo rinktis iš vieno tiekėjo, kurio vienas iš vadovų yra perkančios organizacijos valdybos narys?“, – kalba J. Špakauskas.
„Išankstinių vertinimų nenorėčiau daryti, kadangi šiuo metu tarnyba atlieka vieno viešo pirkimo vertinimą, būtent objektas yra, ar teisingai, teisėtai buvo pasirinktas pirkimo būdas, neskelbiamos derybos“, – teigia Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas.
Viešoji pirkimų tarnyba aiškina, kad situaciją stebi, tiria. Aiškina, kad neskelbiamų derybų būdu valstybė gali pirkti tik kraštutiniais atvejais, kai viešame konkurse nepakanka paraiškų arba jos netinkamos, kai tik vienas tiekėjas gali suteikti paslaugas ir, kai atsiranda ypatingos aplinkybės, kurios verčia skubėti.
„Neskelbiamų derybų būdas nėra toleruotina praktika. Jis turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais“, – kalba D. Vedrickas.
Klausimų kyla ir kitiems verslams. Prodiuseris Martynas Tyla aiškina, kad už pusantro milijono eurų, kurie skirti „Litexpo“ apšvietimui, mažiausiai 30 kartų būtų galima apšviesti Žalgirio arenoje vykstančius „Mama“ apdovanojimus. Jam sunku įvertinti, ar valstybė išleidžia per daug, nes nėra aišku, kiek laiko technika gali stovėti parodų centre, tačiau Tyla pritaria, kad viską buvo galima pirkti viešai.
„Dar kartą didžiulis spjūvis į valdininkus, nes būtent jie atlieka šitą vadybinį darbą. Eilinį kartą parodo, kad vis dėlto nesugeba jie to normaliai paruošti ir padaryti. Lygis jų pakankamai žemas, nes visuomenės akyse jie sukelia daug klausimų“, – sako M. Tyla.
Pati „Litexpo“ teisinasi, kad dėl visų pirkimų glaudžiai bendradarbiauja su valdžia, esą viską reikia pirkti be konkursų, nes ruoštis NATO viršūnių suvažiavimui pradėta per vėlai, tik po to, kai Lietuvoje apsilankė NATO tarptautinio sekretoriato nariai rugsėjo pabaigoje. Pasak „Litexpo“, iki tol nebuvo aiškūs reikalavimai renginiui. Panašius argumentus dėsto ir užsienio reikalų ministras.
„Patvirtinimai atėjo ganėtinai vėlai. Mano žiniomis, galimybės organizuoti viešuosius pirkimus buvo apribotos. Ypatingai turint galvoje, kad kai kurie pasirengimai turi būti ganėtinai spartūs“, – kalba užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Valdžios veiksmus kritikuojantys verslai mano, kad „Litexpo“, jei būtų norėjusi, būtų galėjusi rinktis paslaugas iš kelių tiekėjų, o ne iš vieno. Didelės skubos nepateisina ir Seimo nariai.
„Buvo pakankamai laiko organizuoti atvirus konkursus. Neskelbiamų derybų būdas yra leidžiamas, tačiau tai yra išimtis, kai pritrūksta laiko“, – tikina Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Aš jau girdžiu, kad vyks toks renginys, turbūt virš 2 metų. Nuo pat kadencijos pradžios, tai pirmas dalykas Nacionalinio saugumo gynybos komitete, ką mes nagrinėjom, tai pasirengimą po 2 metų vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui“, – sako Seimo narys Andrius Mazuronis.
„Tai, kad toks renginys vyks, reikės tokių paslaugų ir tokios apimties buvo seniai aišku“, – tvirtina Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Dangstomasi, kad čia labai svarbus renginys, jūs čia nežiūrėkit, tai yra neskaidrūs, galimai neskaidrūs pirkimai. Duoda žalą valstybei, nes kai kurie pirkimai milijonais yra permokėti“, – kalba Seimo narys Saulius Skvernelis.
„Kyla įtarimas, kad kai tai yra tendencija, ne šiaip koks vienas ar du pirkimai neskelbiamų derybų būdu, tiesiog siekta nedaryti atvirų konkursų ir neapsisunkinti sau gyvenimo. <...> Gali būti, kad valstybės institucijos tarpusavyje patinginiavo šiek tiek ir tada staiga atsirado skuba“, – sako tv3.lt žurnalistė Eglė Samoškaitė.
„Litexpo“ akcentuoja, kad NATO viršūnių susitikimas bei su juo susiję organizaciniai darbai, taip pat ir viešieji pirkimai privalo laikytis nulinės tolerancijos bet kokiai nesėkmei strategijos.
