30 milijonų eurų vertės Vilniaus universiteto medikų mokslo ir laboratorijų centrui iškilo grėsmė. Ten statybininkai dar tik lieja pamatus, tačiau perspėja, kad ir šiuos darbus po mėnesio teks stabdyti, mat drastiškai pabrangus medžiagoms trūksta pinigų.
„2019 m. liepą, kai teikėme pasiūlymą, ši armatūra kainavo 490 eurų už toną. Pernai lapkritį kaina buvo 750 eurų, o kovą –balandį pirkome už 1300-1400 eurų“, – sako „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas.
Kelininkai perspėja, kad greitai nebeturės už ką tiesti valstybinių kelių ir statyti tiltų.
„Vievio tilto, magistralių pagrindinių darbai, savivaldybių gatvės, žvyrkeliai, projektai 300–400 sutarčių po klaustuku. Neasfaltuoja, nes asfaltas pabrango 40–50 proc. dėl bitumo, dujų“, – aiškina asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Pernai statybos pabrango 15 proc., o šiemet per pirmus tris mėnesius dar dešimtadaliu, tad statybos įmonės grasina nutraukti darbus 150-yje objektų, kurių vertė – 300 milijonų eurų. Šias statybas užsakė valstybės ir savivaldybių įstaigos, ir dabar atsisako sumokėti papildomai už pabrangusias medžiagas. Nesulaukdami vyriausybės reakcijos, darbininkai 80 statybviečių skelbia pusės dienos įspėjamąjį streiką.
„Tai simbolinė akcija atkreipti dėmesį, kad reikia spręsti, o ne vilkinti problemas“, – sako statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Statybininkai grasina nebedalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei vyriausybė skubiai neras būdo valstybės mastu indeksuoti ir apmokėti didėjančias statybų kainas. Verslininkai reikalauja valstybės institucijas atidėti nebūtinus naujus projektus ir padidinti bent jau pradėtų finansavimą, o ne grasinti baudomis už sutarčių neįvykdymą, nes statybininkai esą nekalti dėl išbrangusių medžiagų.
„Bankrutuos, bedarbių bus daug. Užsisuka grandinė, kuri užsisuko 2009 m. krizėje. Tada turėjome begalę nereikalingų išlaidų, nebaigtų objektų, pinigai investuoti į niekur“, – sako pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Statybos sustabdomos gali pavirsti kaip simboliu virtęs stadionas. Kažkada investuota daugiau kaip 100 mln. litų, dabar konvertuota į sutrupintą, susmulkintą betono laužą“, – teigia statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.
Tuo metu premjerė verslininkus ragina ne streikuoti, o derėtis su užsakovais.
„Man atrodo, kad taip verslo žmonės paprastai elgiasi: derasi ir per derybas susitaria, o ne streikuoja ir piketuoja. Tos įmonės, kurios į tą situaciją žiūri kaip į verslo situaciją, ir tai yra verslo situacija, ėmėsi priemonių, kreipėsi į užsakovus ir, mano žiniomis, tikrai ne viena sutartis yra peržiūrėta, kainos yra indeksuotos“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Tačiau verslas skundžiasi, kad ne visos valstybės institucijos linkusios tartis. Kai kurios ministerijos jau ėmėsi projektų revizijos ir dalį žada atidėti geresniems laikams, tačiau statybininkų tai netenkina. Jie reikalauja bendro vyriausybės sprendimo, kad nereikėtų atskirai aiškintis su kiekvienu užsakovu dėl kiekvieno objekto.
AVULI, imk SUPELI ir dui betono tampyt.
