Kinija oficialiai praneša stabdanti Lietuvos jautienos, pieno produktų ir alaus importą. Nors maisto ir veterinarijos tarnybai pareiškė, kad stabdo eksportą dėl dokumentų trūkumo, akivaizdu, kad tai tebesitęsiantis kerštas dėl Taivano atstovybės. Štai šiandien Kinijos užsienio ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad Lietuva turėtų susimąstyti apie nuosavus žmogaus teisių pažeidimus, atsiprašyti už tautinių mažumų diskriminaciją bei nehumanišką elgesį su į šalį bandančiais patekti pabėgėliais.
„Kalbant apie su prekių gabenimo ir muitine susijusius klausimus, Kinijos muitinė paskelbė visa aktualią informaciją, todėl prašome su jais susisiekti. Ką Lietuva turėtų padaryti – tai stoti į akistatą su faktu, jog buvo padaryta klaida, ją ištaisyti, ir grįžti į teisingą, abipuse pagarba paremtą kelią bei laikytis „vienos Kinijos“ principo“, – teigia Kinijos užsienio ministerijos atstovas Zhao Lijian.
Mėsos perdirbėjai pasipiktinę, sako, kad Kinijos rinka buvo perspektyvi, kol kas mėsą ten eksportavo viena įmonė, bet žiemą būtų pradėjusios dar dvi. Mėsą eksportavusi įmonė 2021 metais iš to uždirbo pusketvirto milijono eurų pajamų.
„Žinote, kai 5 metų darbas nueina į šiukšliadėžę, yra labai toks sudėtingas dalykas, be to, asociacija taip pat turi Europos Sajungos žinomumo skatinimo projektus Kinijoje, ir dabar tas visas mūsų darbas iš esmės pasidaro naudingas kitoms ES šalims, o pačiai Lietuvai, kuri patyrė išlaidas – mes tiesiog negausime tos naudos, patirsime dar kitus nuostolius“, – sako mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Apie Lietuvos verslo nuostolius Seimo socialdemokratai šiandien kamantinėjo ekonomikos ir inovacijų ministrę Armonaitę. Ši sako, kad Lietuva su Europos pagalba turi grįžti į Kinijos muitinės sistemą.
„Be ES, kuri turi bendrą politiką, vieniems mums gali būti sunku. Čia turi būti bendras europinis veikimas ir diplomatiniais kanalais jis vyksta“, – kalba A. Armonaitė.
Verslininkus ministrė guodžia žadėdama lengvatines paskolas.
„Paskolų garantijos. Ji veikia jau nuo lapkričio pabaigos, padidintas limitas buvo nuo pusantro milijono iki 5 milijonų ir įmonės gali pasinaudoti“, – sako A. Armontaitė.
Tačiau, verslas sako, kad paskolų problemai spręsti – maža.
„Valstybė nekalba apie tų tiesioginių nuostolių kompensavimą. Kalbama tik apie paskolas, kurias mes galbūt galėtume panaudot naujų rinkų paieškai, bet dabar, jeigu įmonės turės susigrąžinti krovinius ir jei nepavyks jų sėkmingai susigrąžinti, teks juos parduoti pusverčiai – reiškia bus tiesioginiai nuostoliai, sąžininga būtų tas išlaidas įmonėms kompensuoti“, – teigia E. Mackevičius.
„Užsidaro durys – atsidaro langas, stiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu, ypatingai proveržių srityse, tokiose kaip biotechnologijos, puslaidininkių pramonė“, – kalba A. Armonaitė.
Tik kad to lango maža, o nukentėjusius verslininkus naujos galimybės niekaip neišgelbės, liudija ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Anot jo, Kinija kerta per segmentus, kurie sudaro didžiausią svorį Lietuvos į Kiniją struktūroje – medieną, baldus, elektronikos komponentus. Jie sudaro 62 procentus viso eksporto.
„Tikėtina, kad dar pakankamai ilgą laiką nuostoliai dėl eksporto į Kiniją praradimo, gana ilgai viršys tą naudą, kurią gausime eksportuodami į Taivaną“ – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot ekonomisto, valstybė turėtų nukentėjusioms įmonėms išmokėti kompensacijas, mat krizę išprovokavo ne verslininkai, o mūsų užsienio politika.
