Užsimojo atgaivinti laivybą Nemunu: atskleidė, kiek tai kainuos

Vandens kelias Nemunu nuo Baltarusijos iki Nidos ir laivai, intensyviai zujantys Nevėžiu ar Nerimi – realybė ar visgi utopija? Susisiekimo ministerija žarstosi milijoniniais pažadais. Esą Nemuno žemupys jau atsigauna, tad atėjo metas aukštupiui ir kitoms upėms. Savivaldybių atstovai atviri – jie ir patys turi įvairiausių projektų, bet iki šiol situacija upėse buvusi tragiška.

Nemuno aukštupyje įsikūrusių savivaldybių vadovai pasakoja prieš kelerius metus nutikusį kuriozą. Kai laivybos galimybių upėse pristatymas patyrė fiasko.

„Iš Gardino oficiali delegacija specialiai kaip parodomąjį plaukimą, kad gali vykti laivyba Nemunu, plaukė į Druskininkus ir sutartu laiku turėjo prisišvartuoti miesto krantinėje. Vėlavo 6 valandas, nes visi nariai turėjo šokti už borto į vandenį tam, kad laivą išjudintų nuo seklumos“, – pasakoja Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Druskininkų, Alytaus ar Birštono vadovai žodžių į vatą nevynioja - vandens kelias ties jų teritorijomis tragiškas. Čia plaukioja vos vienas kitas turistinis laivelis, o nusekus Nemunui ir šie priversti ilsėtis.

„Tai trukdo mums vykdyti Nemuno sekluma ir tos salos, kurios yra susidarę. Nemuno valymo problema mums aktuali“, – teigia Birštono vicemeras Vytas Kederys.

Idėjai atgaivinti laivybą Nemunu pritaria ir Alytaus meras.

„Laivybos tikrai neturim, vienas kitas privatininkas savadarbiu laiveliu praplaukia, o noras yra didelis, kad tie lavai plauktų“, – sako Algirdas Vrubliauskas.

Kad tas noras taptų realybe Susisiekimo ministras Nemuno aukštupiui žada keliasdešimt milijonų. Ir kaip pavyzdį rodo upių tėvo žemupį, kuris jau pamažu atsigauna.

„Skyrėme papildomai 1,5 milijono eurų priežiūrai, kas leido mums atgaivinti kelią nuo Kauno link Nidos. Bet mes turime ir skirtus 28 milijonus iš Europos Sąjungos, kas leis konkrečiau pagilinti ir užtikrinti, kad nebūtų smėlio užnešta vaga“, – tvirtina susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.

Keliskart per savaitę iš laikinosios sostinės vandenis iki Nidos skrodžia ir greitaeigė „Raketa“. Milžiniškus krovinius atplukdo ir krovininė barža. Skaičiuojama, jog aukštupio darbų kaina sieks 28 milijonus eurų. O kas metinė priežiūra – dar apie pora milijonų.

REKLAMA

Kol kas didesni laivai aukštupyje plaukia nuo Kauno iki Birštono ir kas savaitgalį atplukdo šimtus turistų. Kitur upės vaga apgailėtina, tad vidaus vandens kelių direkcija ketina pirkti tam reikalingą įrangą.

„Viena žemkasė, kuri reikalinga aukštupiui, kainuoja iki 3 milijonų eurų ir tarnauja daugiau kaip dešimtmetį. Papildomai reikėtų tvarkyti infrastruktūrą – tai jei mes turime vandens kelią, to neužtenka, reikia krantinių ir uostų įlaipinimui“, – teigia Vidaus vandens kelių direkcijos direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Direkcija perimtų ir dalį vandens kelių iš savivaldybių, mat taip būtų lengviau gauti lėšų. Ambicingi užmojai atgaivinti visą Nemuną savivaldybėms patinka, vandens turizmas populiarėja, tad ir veislininkai mielai imtųsi patrauklios verslo srities.

„Mes 80 prieplaukų esame tarybos sprendimu patvirtinę, kur vietiniai žmonės galėtų jas įsirengti, taip pat su lenkais mes turime projektą, kur bus įrengtos 5 prieplaukos po keturis laivus bus galima pasistatyti“, – Vyriausybės užmojams pritaria Birštono vicemeras.

Apie plukdančiųjų paklausą užsimena ir Druskininkų meras .

„Šiuo metu yra prieplauka mieste, kita Liškiavoje, ji nelabi naudojama, o šiaip paklausa yra didelė ir norinčiųjų ne tik plaukti, bet ir plukdančių taip pat“, – teigia R. Malinauskas.

30 metų nesirūpinusi vidaus vandenų keliais – valdžia, atrodo, prieš rinkimus susizgribo. Jau kalba ir apie intensyvios laivybos atgaivinimą – Nevėžyje ir Neryje.

Laivybą mariomis norėtų atgaivinti ir Neringos meras Darius Jasaitis.

„Mūsų noras, kad dar atsirastų valstybinis kelias į Preilą, nuo forvaterio mariomis į Pervalką, ir Juodkrantėj, į Gintaro įlanką. Tad laivyba nuo to tik pagerėtų“ – teigia D. Jasaitis.

Nausėda: investicijos paskatintų turizmą ir laivybą Nemunu

Investicijos į Nemuno gilinimą ir pakrančių sutvarkymą paskatintų turizmą bei krovinių gabenimą visuose su didžiausia šalies upe susijusiuose regionuose, sako prezidentas Gitanas Nausėda. 

REKLAMA

Prezidentas pabrėžė, kad dėl klimato pokyčių Nemunas senka, todėl jame tampa nebeįmanoma plaukioti laivams. 

„Problemų yra daug, ne tik vagos gilinimas, kuris reikalauja ir atitinkamos technikos, ir investicijų, ir tos investicijos jau pažadėtos, beveik 30 mln. tam ketinama skirti, reikalinga ir pakrančių infrastruktūra, už kurią atsakingos savivaldybės,ir bunų statymas, siekiant palaikyti tam tikrą vagos gylį ir kryptį“ – žurnalistams Birštone pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Manau šitos investicijos tikrai atsipirktų, nes jos gerokai paskatintų turizmą visuose susijusiuose regionuose, ir transportavimą krovinių, ir manau, kad Lietuva tikrai turi pasinaudoti savo upėmis, ypač upių tėvu Nemunu, kad šituos dalykus pajudintų iš mirties taško“, – pridūrė jis.

Lietuvoje iš viso yra 822 kilometrai valstybinės reikšmės upių kelių, tačiau iš jų eksploatuojama vos pusė, čia patenka ir tarptautinis E 41 vandenų kelias nuo Kauno iki Klaipėdos.


Rašyti komentarą...
X
Xxx
2020-08-09 10:01:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Eilinis projektėlis pinigėliams išskalbti. Durnių laivelis plaukia jau 30 metų.
Atsakyti
-1

g
gerai
2020-08-09 14:47:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei tik pavyks užtikrinti pakankamą vandens lygį, tai įvairi laivyba Nemunu turėtų suklestėti. O štai dėl Neries ir Nevėžio net labai abejoju, nebent kokia nedidelė visiškai pramoginė laivyba plokščiadugniais katamaranais ir tai tik tam tikruose ruožuose.
Atsakyti
0

V
Viktor.
2020-08-09 15:43:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Yra gera patarlė, kad visi galai į vandenį. Ir kas gi sužinos kiek pinigų išleido valydami Nemuną? Jie vis gali sulys į vandenį, a?.Neblogas projektas, bet dar geresnis pinigų vogimas iš mūsų visų.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų