Už Astravo elektrą sumokėjome 16 mln. eurų – kaltinama ir Latvija

Lietuva kyla į naują kovą dėl Astravo elektros. Vakar Baltarusiai paskelbus, kad visi bandymai Astravo jėgainėje baigti ir ji pradeda dirbti visiškai normaliu režimu, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tai vadina hibridine ataka prieš mūsų šalį.

O Lietuvos energetikos ministerija ir „Litgrid“ užsimojo perimti elektros jungčių su Baltarusija valdymą. Tiesa, ekspertai abejoja, ar nesaugios jėgainės elektra į mūsų šalį nebepateks. Už ją, beje, jau sumokėjome 16 milijonų eurų.

Nuo šiol Baltarusija, ko gero, net nesiteiks aiškintis – saugi Astravo jėgainė ar ne. Vakar režimo valdomos šalies ministerija išdavė licenciją pradėti Astravo atominės elektrinės pirmojo bloko pramoninį eksploatavimą. Paprastais žodžiais – bandymai ir testavimai liko praeityje, režimas pats sau pripažino, kad jėgainė neva saugi, taigi ji pradeda dirbti normaliu režimu ir toliau eksportuoja elektrą.

„Pramoninės eksploatacijos pradžią galima vertinti kaip Baltarusijos hibridinę ataką prieš Lietuvą, kuri sukelia didelio masto radiacinę grėsmę. Stebėtina, kad nei Seimas, nei Vyriausybė, nei prezidentas į tai kaip ir nereaguoja“, – sako energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad reaguoja. Tiesa, laiko visuomenei paaiškinti, ko imsis, nerado. O planuoja ministerija, kartu su elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“, perimti jungčių su Baltarusija valdymą.

„Gavus komercinę licenciją Astravui, visiškai įsigalioja antiastravinio įstatymo nuostatos ir pagal įstatymą turim imtis visų veiksmų apriboti Astravo elektros patekimą į Lietuvą. Kaip tiksliai naudosimės, kokie veiksmai po to bus, mes paaiškinsim vėliau. Šiame etape informuojame apie tai, kad turime tokią teisę“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Ką tai reiškia, „Litgrid“ vadovas nepaaiškina. Politologas Tomas Janeliūnas svarsto, kad Lietuva galėtų panaudoti savo kozirį – tai, kad elektros linijos eina per Lietuvą.

„Tiesiogine prasme perkirpti linijas ir nutraukti, tada jokie teisiniai skaičiavimai, kas kiek moka ir už kiek neteks prasmės. Jeigu aš teisingai suprantu, tas planas B, apie kurį nedrįso tiesiai kalbėti nei energetikos ministras, nei energetikai, greičiausiai ir susijęs su fizinių srautų valdymu“, – aiškina politologas Tomas Janeliūnas.

REKLAMA

O nesaugios jėgainės elektra į Lietuvą patenka jau visą pusmetį – per Latviją, apsimetant, kad elektra rusiška. Ir  mes už ją mokame.

„Per šiuos metus už tokią elektrą mes sumokėjome 16 mln. eurų“, – atskleidžia R. Masiulis. 

O T. Janeliūnas sako, kad mes už elektrą permokame: „Pusę metų turime bene pačią prasčiausią situaciją. Ne tik gauname elektrą, bet ir permokame už ją. Tai visiškas nesusipratimas. Deja, manau, tai ir Lietuvos kaltė.“

Pasak jo, Lietuva iš pradžių nuolaidžiavo Latvijai, po to bandė priversti ją atsisakyti Astravo elektros, o dabar jau neturi svertų įtikinti kaimynus atsisakyti didelių pinigų. Latviai tyčia įsileidžia didelius Astravo elektros kiekius, kad užsidirbtų pinigų.

„Didžiausias blogumas, kad Latvijos operatorius išduoda tris kartus didesnius pralaidumus negu Latvija turi“, – teigia R. Masiulis. 

Politologas įvardija ir priežastį: „Dėl pinigų. Pats paprasčiausias atsakymas. Pinigai. Teka per Latviją, ji gali manipuliuoti kainomis.“

Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija Baltarusiai yra išsiuntusi daugybę laiškų su reikalavimu išvis stabdyti elektrinės eksploataciją. Šalis neįgyvendino didžiosios dalies streso testų rekomendacijų, abejotinas jos atsparumas seisminiams įvykiams, yra daugybė kitų saugos problemų. Į mūsų inspekcijos reikalavimus Baltarusija jei ką nors ir atsako, tai miglotai ir atsainiai.

„Konkretūs saugos gerinimo darbai nėra vykdomi. Toks skubėjimas, kad svarbiausia jiems grafikų laikymasis, tą bloką kuo greičiau paleisti, o ne spręsti saugos problemas, rodo, kad sauga nėra prioritetas šioje šalyje“, – teigia viršininko pavaduotojas Sigitas Šlepavičius.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad svarbu išbandyti visus teisinius būdus.

„Mes Lietuvoje turim labai aiškų įstatymą, kuris neleidžia komerciniam srautui patekti į Lietuvą. Visos priemonės turėtų būti naudojamos tam, kad šis tikslas būtų įgyvendintas“, – teigia ji. 

REKLAMA

Visgi ar būsimos teisinės priemonės iš tiesų užkirs kelią Astravo elektrai į Lietuvą, o svarbiausia – ar bus pradėtos įgyvendinti greitai – ekspertai abejoja. Arvydas Sekmokas teigia, kad vien dėl lėtų biurokratinių procesų bent mėnesį jokių žingsnių valdžia išvis imtis negalės.

„Tie veiksmai suprantami, tačiau ar jie duos rezultatą – labai  sunku įvertinti. Galiausiai, dar mėnesį sutartis bus pažeidžiama“, – sako energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas. 

Taigi, Lietuva artimiausiu metu ir toliau mokės milijonus už elektrą, kurios, pagal įstatymą, mūsų šalyje būti net negali.


Rašyti komentarą...
N
Nuomone
2021-06-05 03:49:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Reikejo Ignalinos AE neuzdaryt. Kiek teko skaityti, Ignalinos AE butu uzdirbusi iki dabar tiek, kiek gavom pasalpu is ES ir butumem nors kiek daugiau nepriklausomi tuo klausimu... Bet aisku kazkam buvo naudingas sprendimas toks...
Atsakyti
-1

2021-06-03 22:46:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tegu brangsta elektra dar 500 procentu, bet visfiek jug mes nepirksim is By
Atsakyti
0

A
As
2021-06-06 15:09:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Maxima bandė statyti japoniška bloką.Prisiminkyme, kurios partijos dėka, projektas buvo sustabdytas
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų