O tai kai kam reikštų nebūtinai dešimtis, bet ir šimtus papildomų eurų. Sunerimę dėl didesnių išlaidų žmonės svarsto, galbūt palūkanas pulti fiksuoti. Būsto rinkoje – tokie patys karšti vėjai. Pirkėjai naujus būstus graibsto nesiderėdami, o tokia paklausa kainas tik dar labiau didina. Vien nuo karo Ukrainoje pradžios, per pora mėnesių, sostinėje butai ir namai pabrango dar neregėtu mastu.
Klaipėdos rajono gyventoja Sigita naujais savo namais džiaugiasi jau trečius metus. Šeima pirko ne visiškai įrengtą namą, tad išlaidos pinigines tuština iki šiol.
„Neužtenka namus vien įsigyti, reikia juos ir apstatyti, gerbūvį susikurti. Kainų kilimas, infliacija tuos planus atidėliojo. Norisi visko čia ir dabar“, – sako dviejų vaikų mama Sigita Vaškaitienė.
Sigita jau žino, kad išlaidų bus dar daugiau, nes Europos centrinis bankas ketina didinti vis dar minusinę palūkanų normą. O tai atsilieps visiems be išimties bankams įsiskolinusiems žmonėms.
„Šiek tiek jauduliuko yra, bet namų darbus esam pasidarę. Į sąskaitą, iš kurios bankas nuskaičiuoja įmokas, pervedam daugiau, kad treniruotume piniginę. Ruošiamės“, – kalba Sigita.
O iliuzijų, kad „Euribor“ palūkanos ir toliau liks minusinės ar nulinės, tikrai nebėra. Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad palūkanos tikriausiai didėti pradės liepą.
„Iki metų pabaigos tikimasi bent keturių padidinimų ir bazinės palūkanų normos padidėjimo 1 proc.“, – teigia G. Šimkus.
Vadinasi, jei dabar vidutinė būsto paskolų marža siekia 2 procentus, po gero pusmečio, prisidėjus „Euriborui“, palūkanos gali tapti jau trys procentai. Lietuvos bankas pateikia skaičiavimus, ką tai reikštų būstų savininkų piniginėms.
Vidutinė mėnesinė būsto paskolos įmoka, įskaičiuojant dviejų procentų banko maržą dabar Lietuvoje siekia apie 315 eurų. Palūkanoms pabrangus dar procentu, įmoka kas mėnesį būtų beveik 50 eurų didesnė. Jei ateityje palūkanų norma taptų 5 procentai, kas mėnesį tektų atseikėti jau beveik 150 eurų didesnę sumą.
Tiesa, tokio drastiško augimo ekonomistai neprognozuoja. O ar labai skaudėtų vieno procento, t.y. pusšimčio eurų šuolis, atsakyti jau turėtų patys būstų savininkai.
„Aš negalėčiau vertinti, kad tas palūkanų normos padidėjimas 1 proc. būtų didžiulis smūgis žmogaus išlaidoms“, – sako G. Šimkus.
„50 eurų eina palūkanoms, vadinasi, ta suma kažkur kitur neišleidžiama. Tai ji pradeda daryti vėsinantį efektą ekonomikai“, – komentuoja ekonomistas Tadas Povilauskas.
To Europos centrinis bankas ir siekia – vėsinti ekonomiką ir taip lėtinti infliaciją. Jeigu pavyks.
„Jeigu infliacija Euro zonoje nelėtėja, jeigu algų augimas įsibėgėja, gali būti, kad palūkanų normos dar labiau pakils ir po pusmečio kalbėsim apie daug didesnes palūkanas“, – aiškina T. Povilauskas.
Tad nerimaujantys žmonės svarsto, kaip paskoloms išleisti mažiau. Ne vienas susimąsto, gal palūkanas fiksuoti?
„Būtinai pasidomėsim tomis sąlygomis, kokiomis ėmėme, ir fiksuoti. Tai padeda planuoti išlaidas ir biudžetą“, – sako Sigita.
„Žmonės pamažu domisi, klausia savo bankų, kaip jiems su esamomis paskolomis elgtis, ar galima fiksuoti, kokios sąlygos“, – teigia nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Fiksavimas iki šiol visai nebuvo populiarus. Fiksuoti palūkanas galima metams ar penkeriems. Tačiau už fiksuotas palūkanas bankai prašo daugiau pinigų nei už kintamas – didesnė būtų pati palūkanų norma, nes bankai įsivertina, kiek palūkanos gali kilti ateityje. Stabilumas irgi kainuoja.
„Kuo ilgesniam laikui fiksuoji, tuo ta draudimo kaina, o tai yra draudimo elementas, jeigu žiūri per visą paskolos laikotarpį, fiksuotos palūkanų normos turėtų būti brangesnės negu kintamos“, – tvirtina G. Šimkus.
Tačiau didėsiančios palūkanos atbaido toli gražu ne visus. Pirkėjai, akivaizdu, pinigų turi – naujus būstus tiesiog užgraibsto. Ir moka tiek, kiek pardavėjai paprašo.
„Deklaruotina yra tiek mažai, kad niekad per nepriklausomos Lietuvos istorija nebuvo taip mažai galimybių įsigyti būstą. Pasiūla visiškai nespėja paskui paklausą, tampa deficitinė rinka ir atsiranda „presija“ kainų augimui“, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Pavyzdžiui, už Justiniškėse dygstančių butų kvadratinį metrą pardavėjai prašo 2400 eurų. Vadinasi, 50-ies kvadratinių metrų butas be apdailos pirkėjams kainuos 120 tūkst. eurų. Statistiškai, pernai toks būstas būtų kainavęs penktadaliu mažiau, nes per metus nekilnojamasis turtas pabrango 20 procentų. O vien šiemet, vos per porą mėnesių, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Vilniuje butai išbrango labiau nei bet kada – 7–8 procentais. Iš dalies patys pirkėjai ir įsuka kainų pasiutpolkę. Kol bus perkančiųjų už tokias kainas, tol jos ir nemažės.
„Vienareikšmiškai. Mes gyvename laisvos rinkos sąlygomis ir kainą iš esmės nustato rinka“, – tikina Š. Tarutis.
„Šiemet irgi matom kasmėnesinį augimą nuo 1,5 iki 3 proc. per mėnesį. Situacija nėra tvari ir nėra normali, bet nevadinčiau to burbulu, vadinčiau laikinu deficitiniu laikotarpiu“, – sako M. Statulevičius.
Lietuvos banko duomenimis, būsto kainos Lietuvoje pervertintos 10 procentų. Visgi skaičius neišsiskiria iš kitų ES šalių, o prieš 2009-ųjų krizę būsto kainos buvo išpūstos net 50-čia procentų.
