Vilnietis piktinasi, kad aplinkosaugininkai patys ragina gyventojus tokius vėžius rinkti, valgyti ir kitaip naikinti, bet vėliau baudžia. Pareigūnai sako, kad kyla grėsmė, jog invazinius gyvius kas nors ims ir sumanys dauginti ar paleisti savuose tvenkiniuose. Dėl tokios baudos jau sukilo ir žvejų bendruomenė.
Dėl baltų dėmelių žnyplėse „žymėtaisiais“ vadinami vėžiai gali pridaryti rimtų nemalonumų. Jie atkeliavo į Europą iš Šiaurės Amerikos ir gamtosaugininkų laikomi invaziniais, platinančiais mirtiną ligą vietiniams vėžiams. Vienas tautietis sumanė užsidirbti – socialiniame tinkle pasiskelbė parduodantis gyvus invazinius vėžius ir už kibirą jų prašė 45 eurų. Tačiau sulaukė nemalonumų – įkliuvo aplinkosaugininkams, kurie pamatė jo skelbimą.
„Žmogus išnešė kibirą su vėžiais, prisistatėm, kas esame, jam bus surašytas protokolas, gresia bauda nuo 300 iki 500 eurų, vėžiai konfiskuoti“, – sako aplinkos apsaugos inspektorius Tomas Ūsaitis.
Aplinkosaugininkai konfiskuotus vėžius jau užšaldė ir rengiasi utilizuoti. Tikina, kad taip geriau, negu jie pakliūtų nežinia kam į rankas.
„Visa bėda ta, kad šiuos vėžius kiti asmenys gali į savo tvenkinį paleisti, į upę. Šie vėžiai platina vėžių marą, patys neserga, perneša, dėl maro vietinės rūšys žūsta“, – sako T. Ūsaitis.
Viešumon iškilus faktui, kad aplinkosaugininkai pusės tūkstančio eurų bauda rengiasi nubausti žmogų, kuris mažina invazinių vėžių populiaciją vandens telkiniuose, žvejų bendruomenėje kilo didžiulis triukšmas. Jie ragina aplinkosaugininkus ne bausti už invazinių vėžių rinkimą, o atvirkščiai – visokeriopai skatinti tai daryti.
„Už prekybą invazinėmis rūšimis ir laimikiais reikėtų bausti, bet šis atvejis parodo sistemos neadekvatumą, kaip ji neveikia tikslingai“, – teigia „Lašišos dienoraščio“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Pareigūnai mėgina teisintis, kad skirti švelnesnė baudą, pavyzdžiui, papeikimą, negali, mat tai nenumatyta administracinių nusižengimų kodekse.
„Šitoj vietoj nelabai ką galiu pakomentuoti, yra teisės aktai, privalome jų laikytis. Galite gaudyti tokius vėžius, kiekis neribojamas, kuo daugiau, tuo geriau gamtai, bet pardavinėti griežtai draudžiama“, – sako T. Ūsaitis.
Istorija apie 40 eurų vertės invazinių vėžių kibirą ir už jį numatytą pusės tūkstančio eurų baudą jau įtraukia ir politikus. Štai socdemų atstovas Linas Jonauskas ragina naikinti baudas už prekybą tokiais vėžiais, o palikti tik nebent už paleidimą į kitą vandens telkinį.
„Baudos yra kosminės, neadekvačios. Žmonės daro gerą darbą, naikina invazines rūšis, o už tai yra baudžiami, raginčiau ministrą taisykles pakoreguoti, kad žmonės galėtų daryti gerus darbus“, – sako L. Jonauskas.
Aplinkos ministras į šią kritiką žada reaguoti.
„Neturi būti jokių ribojimų naikinant, pardavinėjant, teisės aktai turi keistis, kad invazinių, sparčiai plintančių rūšių mažėtų“, – tvirtina Simonas Gentvilas.
Visgi kai kurie gamtininkai perspėja politikus neskubėti ir prieš naikinant baudas už invazinių vėžių prekybą gerai įvertinti, ar komercinė prekyba invaziniais vėžiais nepaskatins žaibiško jų išplitimo ten, kur dar jų nėra.
„Žmonės pardavinėja, nusipirkite, galėtų būti pateisinamas tik dovanojimo būdu. Jei žmogus išsikasė kūdrą, kuriame nėra jokių augalų ir gyvūnų, jis nori, kad nieko nebūtų, tik vėžiai. Tik tokį atvejį pateisinčiau. Invazija neturi būti skatinama“, – sako zoologas Egidijus Bukelskis.
Lietuvoje invazinėmis laikomos dvi vėžių rūšys – žymėtieji ir rainuotieji. Juos galima gaudyti ištisus metus ir neribotais kiekiais, o štai vietinių vėžių rūšių gaudymas ribojamas.
