Sukčiai iš Lietuvos gyventojų išvilioja po 13 tūkst. eurų kasdien – išpuolių tik daugėja

Pernai internete siaučiantys nusikaltėliai iš gyventojų išviliojo milijonus eurų, vidutiniškai po keliolika tūkstančių kasdien, bet ekspertai sako, kad realios sumos gerokai didesnės. Kibernetinio saugumo centras fiksavo augančius išpuolių skaičius, bandyta sutrikdyti ir visuomenės gyvenimą, atjungiant svarbias sistemas.

4,5 mln. eurų, arba beveik 13 tūkstančių eurų kasdien – tokias sumas pernai prarado šalies gyventojai, nukentėję nuo internete veikiančių sukčių.

„Ne visa žala, tikrai, ar ne visi incidentai patenka į šią statistiką, nes labai dažnai apie kibernetinius incidentus, kurių pasekoje patiriamos finansinės pasekmės nepranešama, bet tai yra pakankamai didelė suma, kad į tai atkreiptume dėmesį“, – sako Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

„Kiek skaudėjo, nes reikėjo tvarkytis, kiek ten negauto pelno ir visa kita, tai iš karto rodiklis būna kart 5, kart 6, kiek nusikaltėliams pervedė, manau, lengvai yra kelis kartus daugiau. Anksčiau, galbūt, buvo telefoniniai sukčiai, dabar atsiranda elektroninio komunikavimo sukčiai, per socialines medijas, ar kitaip susisiekiama, ar per reklamą užkabinama, kad nori lengvų pinigų ir tada įsiveli į kažką, kur pagauna“, – pasakoja Kibernetinio saugumo ekspertas Vilius Benetis.

Kibernetinių ekspertų teigimu, verslininkus sukčiai reketuoja ir užšifruojant jų duomenis. O išpirkos gali siekti nuo keliolikos tūkstančių, iki milijono. Tačiau kartais net ir sumokėjus pinigus, duomenų žmonės ar organizacijos neatgauna.

„Man žinoma didžiausia išpirkos suma, kurią sumokėjo mano klientai yra 160 tūkstančių eurų. Tai buvo prieš porą metų. Sumokėjimas padėjo, duomenis atgavo, klientas atstatė, suinvestavo ne mažiau, nei šita suma tam, kad ateityje tokie incidentai nesikartotų“, – teigia Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.

Pernai Lietuvoje nusikaltėliai įvykdė daugiau nei 4 tūkstančiai kibernetinių incidentų – maždaug tūkstančiu daugiau, nei 2019-aisiais.

REKLAMA

„Tendencija augimo, metai iš metų pastebima ir ko gero ji nesustos. Iš kitos pusės, reikia pasakyti, kad 20-aisiais metais buvo pastebėta nemažai integruotų kibernetinių informacinių atakų“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ir nors didžioji dalis išpuolių buvo nukreipti į privatų verslą ir gyventojus, maždaug 400-ais atvejų nusikaltėliai nusitaikė į valstybines institucijas ir kritinę valstybės infrastruktūrą – pavyzdžiui elektros tinklus, vandentiekio, sveikatos apsaugos sistemas.

„Įvykę incidentai pernai metais, nesutrikdė veiklos pačių kritinių infrastruktūrų, energetikos, vandens, sveikatos sektoriaus. Galbūt išsiskiria šitoje vietoje Nacionalinis sveikatos centras, bent vienas jų servisas, elektroninio pašto sistema buvo paveikta pernai viruso“, – sako Kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys.

„Manau, kad mums jau nebedaug trūksta, ir šiais metais jau turėsime pirmus incidentus, lyginant su tuo, ką turi mūsų kaimynai. Tokių incidentų tekę matyti ir prieš penketą ir daugiau metų, kol kas mus aplenkė, nemanau, kad mūsų infrastruktūra yra kažkuo specifinė, galingesnė, kažkuo saugesnė“, – pasakoja M. Pareščius.

Bandyta sutrikdyti ir pernai vykusius Seimo rinkimus. Saugumo surinkta informacija rodo, kad dalį išpuolių vykdė Rusijos žvalgybai pavaldžios grupuotės.

„Kas šiek tiek liūdina, kad ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga buvo identifikuota, kaip prasta. Mes mąstyti turime įprasti taip, kad elektroninė erdvė yra baisu, kaip neapšviestos gatvės 90-aisiais, kaip važiavimas per Lenkiją ir būna užpuolimas, kaip negalima sustoti, negalima tam tikrų dalykų daryti ir yra, deja, rimta“, – teigia Kibernetinio saugumo ekspertas Vilius Benetis.

Krašto apsaugos ministras sako, kad iki šiol valstybinių įstaigų vadovai, kurie nesutvarko savo sistemų saugumo, tik perspėjami, tačiau dabar ministras žada taikyti pinigines baudas.


Rašyti komentarą...
R
Rimas
2021-04-08 16:10:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Didžiausi sukciai tai valdžia
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų