Raginama naikinti jų apsaugą, kad būtų galima tokius paminklus nukelti. Keliose vietose tokie memorialai išdažyti Ukrainos vėliavos spalvomis. Tačiau dalis visuomenės sako, kad jų nereikia judinti, telieka tai kaip istorija.
„Mūsų kaimas visas už Ukrainą. Visas už Ukrainą. O tą tanką – nudažysim mėlynai ir geltonai“, – sako divonėniškis Liudas.
Taip stovėdamas prie tanko bokštelio Dirvonėnų kaime Šiaulių rajone kalba čia gyvenantis Liudas. Tačiau mano, kad nugriauti jo nereiktų: „Jis netrukdo čia mums ir Lietuvai nieko blogo nedaro.“
Vietos jaunimas sako, kad jiems šis tanko bokštelis nieko nereiškia, tik sukelia prisiminimus.
„Šimtu procentų griaus, kiek jau girdėjau, gal ir gaila, nes vis tiek jau nuo vaikystės matydavau tą tanką“, – sako dirvoniškietė Evelina.
„Mano nuomone, čia būtų vien tik išteklių švaistymas. Laiko švaistymas, griovimas vis tiek užtruktų. O tuos pinigus galėtų dar kažkur kitur įdėti“, – tikina dirvoniškietis Donatas.
Dauguma vietinių žmonių įsitikinę, kad čia palaidoti II-jame pasauliniame kare jų kaimę žuvę kariai.
„Žinau, kai ėjo frontas, vokiečiai susprogdino šešis tankus čia. Tai vietiniai palaidojo tuos kareivius ir užtempė bokštelį“, – pasakoja vyriausias dirvonėniškis Vytautas.
Tačiau bene vyriausias kaimo gyventojas 85-erių Vytautas prisimena karą ir vykusius mūšius šalia kaimo, jam tuomet buvo 8-eri ar 9-eri metai.
„Jezus Marija, kas darės, sprogo ir sprogo, be sustojimo. Visą naktį, prieš pat rytą tik sustojo“, – kalba Vytautas.
O Vytautas apkasuose ant rankų laikė seserį.
„O mes apkasuose susirietę, kas poterius kalbam, kas rėkiam, kas nieko nedarom. Sesuo mano buvo keturių mėnesių ar penkių, va taip va ant rankų laikiau, užgulęs, kad tiktai žemės nebirtų anai į akis“, – pasakoja Vytautas.
Po tos nakties mūšių visus žuvusius palaidojo prie kelio, tačiau keli metai po karo, pasak senolio, palaikai buvo iškasti ir išvežti į Kuršėnų kapines: „Nebėra, visi žmonės, lavonai buvo iškasti ir aš dar juos mačiau, norėjau pasicekavyti, tai dvi dienas po to nevalgiau. To kvapo prisitraukęs buvau.“
Nori tanką pasilikti
Vis tik kaimo bendruomenė nenusiteikusi atsisveikinti su tanku.
„Nusprendė palikti tą tanką kaip antkapį. Kadangi Kuršėnuose yra karių kapinės irgi antkapis yra. Tai argi čia visus tuos antkapius pradės imti žemėn. Jeigu tokia politika bus, kad imsim tuos antkapius, kapus draskysim ar čia bus geriau?“, – kalba Dirvonėnų seniūnaitis Petras Brikas.
Pasak seniūno, laukiama Vyriausybės sprendimų ir tada imsis galutinai spręsti šio, taip vadinamo tanko likimą.
„Tikrai seniūnija nėra prisidėjusi lėšomis jokiomis, ta vieta buvo tvarkoma Rusijos ambasados lėšomis. Dabar sprendimai, ko gero, po tų Ukrainos įvykių turėtų būti kardinaliai kitokie“, – teigia Raudėnų seniūnas Antanas Venckus.
O paminklą Raseinių centre stovinti paminklą sovietiniam kariui uždengė vietos savivaldybė. Šioje vietoje palaidoti maždaug tūkstantis žuvusių karių. Šiame rajone taip pat bus uždengti dar keturi tokie objektai.
Netoli Šiaulių esančios sovietų armijos karių kapinės. Savaitgalį nenustatyti asmenys išdažė mėlyna ir geltona – Ukrainos vėliavos spalvomis. Šiose kapinėse stovi karys iškėlęs automatą ir vėliavą su uždrausta tarybine simbolika. Gyvenvietės seniūnas mano, kad pilietinę poziciją galima reikšti ir kitais būdais, o jei nebus nurodymo paminklą nukelti, teks ieškoti būdų kaip nuvalyti dažus.
„Bet tai gali išreikšti ir kitaip, tą poziciją, nedarant kažkam žalos tokios materialinės, kurią paskui reikia atstatyti. Galima ir kitaip išreikšti, reikia pasirinkti tą būdą“, – kalba Bubių seniūnas Vytautas Slabys.
