Šimonytė prakalbo apie Lietuvos ekonomiką: kaip gyvensime artimiausią pusmetį?

Kaip mes gyvensime artimiausią pusmetį kalbant apie šalies ekonomiką, po to, kai didžioji dalis visuomenės bus paskiepyta, apie tai kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. 

Premjerė pasisakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur ją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. 

Kaip mes gyvensime artimiausią pusmetį, artimiausius metus kalbant apie ekonomiką, visų mūsų pinigines po to, kai didžioji dalis visuomenės bus paskiepyta, kai išbrisime iš karantino ribojimų? 

Aš noriu priminti, kad pirmą šių metų ketvirtį, kad labai nedaug kas, beveik niekas nesitikėjo teigiamo ekonomikos rezultato, vis dėlto Lietuvos ekonomika sugebėjo ūgtelti net nuo praėjusių metų pirmo ketvirčio, kuris buvo ikikovidinis. 

Tolesniais ketvirčiais mes lyginsimės su praėjusių metų minusu, todėl situacija bus visiškai kita, bet čia mes lyginamės su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, kuris buvo teigiamas. Tai, kad ekonomika atsispyrė nuo šito, ir tai, kad nuėmus karantino ribojimus pakankamai sparčiai pradėjo augti prekybos įmonių apyvarta, rodo, kad ta dinamika ekonomikoje didžiąja dalimi yra sukaustyti apribojimų, kurie yra. 

Sektoriai, kuriuose dabar matome didesnius minusus, yra būtent tie, kuriems apribojimai vis dar taikomi – maitinimas, renginių organizavimas ir įvairios susijusios veiklos. Tai apribojimams mažėjant ir toms veikloms seksis geriau, bet yra natūralūs apribojimai, kurie išliks, nes yra dalis šių sektorių smarkiai priklausomi nuo turizmo srautų. 

Čia jau daugiau priklauso ne tiek nuo mūsų vidinės dinamikos, kiek nuo globalios dinamikos, bet vakcinavimo tempai yra spartūs visame regione, išsivysčiusiose šalyse labiausiai, todėl, manau, kad atsigavimas kartu su vakcinacija vyks ne tik Lietuvoje, bet ir daugiau ar mažiau suderintai kitose šalyse.

Didesnė problema yra tai, kad ekonomikoje yra segmentai ar dalyviai, kurie negalės išsilaikyti, todėl, kad dabartiniu ilguoju laikotarpiu – pusantrų metų laikotarpiu palaiko valstybės parama. Tai yra, kad valstybė palaiko į prastovas išleistus žmones ir moka jiems dalį atlyginimo. Tai, kad yra mokamos subsidijos, padedama tiems verslams išgyventi, tačiau pasikeitus aplinkybėms, pasibaigus valstybės paramai ir nuėmus visus karantino reikalavimus, jie nebūtinai išgyvens. 

REKLAMA

Mes atidėtų efektų poveikį pajusime, bet iš tų prognozių, kurias dabar daro Lietuvos bankas ar Finansų ministerija, tikrai mes tikimės ekonomikos augimo, jo paspartėjimo 2022 metais. 

Dėl Seime svarstomo projekto įpareigoti bankus steigti bankomatus ne daugiau kaip 10 km. nuo gyvenamosios vietos 95–97 proc. gyventojų. Kaip jūs vertinate šią iniciatyvą?

Vertinu tai kaip iniciatyvą, kurią pateikė atskiras Seimo narys. Manau, kad ši diskusija yra susijusi su dažnai pareiškiamu priekaištu, kad žmonėms yra sudėtinga išsigryninti pinigus ten, kur bankomatų tinklas yra retesnis. 

Grynų pinigų poreikis, mano supratimu, ekonomikoje objektyviai mažėja ir yra daug tokių institucijų, kurios teikia tas pačias išgryninimo paslaugas. Tas poreikis, kiek jis aktualus, čia yra labai detalių diskusijų klausimas. 

Žinau, kad tokia praktika yra taikoma Skandinavijos šalyse, bet čia bus ilgesnio laikotarpio diskusija arba vis didesnei daliai veiklos ir finansų veiklos keliantis į elektroninę erdvę, ar sprendimas investuoti į hard'ą turi labai daug pagrįstumo.

Čia yra objektyvių priežasčių, nes Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos sąjungos šalių pagal bankomatų skaičių 100 tūkst. gyventojų. Esame vieni iš paskutinių pagal tuos skaičius. Jūs šioje situacijoje labiau palaikytumėte bankų interesą, o ne gyventojų, kurie nori išsigryninti pinigus?

Aš nesakyčiau, kad aš palaikau kieno nors interesą, todėl kad man neteko girdėti, kokia yra pačių bankų reakcija. Juo labiau, kad didžiąja dalimi būdami Skandinavų bankų dukterine įmone, jie praktiką savo motininėse šalyse puikiai žino. Čia labai didelės dikusijos ir nebus ta tema.

Jūs sakėte, kad reikėtų svartyti atsisakyti vadinamojo automobilių taršos mokesčio, kuris iš tikrųjų yra registracijos mokestis. Ar bus tai padaryta, o jei bus, tai kada?

Šiuo metu Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija ir kitos institucijos kaip tik dirba ties vadinamąja žaliųjų mokesčių pertvarka, tai yra tais pakeitimais, kurie mokesčius, įskaitant ir automobilių mokestį, tie sprendimai yra ruošiami ir aš tikiuosi, kad rudens sesijoje mes galėsime pasiūlyti Seimui svarstyti galimus pakeitimus. 

Daugiau žiūrėkite TV3 žinių „Dienos komentare“, kuris straipsnio viršuje.


Rašyti komentarą...
s
st
2021-05-14 19:05:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mes ir toliau gyvensime purve o vat jus kai ikris iš ES 720 mln GYVENSIT ŠOKOLADE )))) premjere!!!
Atsakyti
-5

J
Jovitas
2021-05-14 19:27:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Viskas bus gerai.Tik nustokite rietis ir daryti sau gėdą per visą pasaulį.
Atsakyti
-1

G
Gediminas kaciunas 34 metu Kaunas
2021-05-14 19:19:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvos valstiečių. Žaliųjų sąjungos. 1veta
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų