Seimo kadencijos atsisveikinimas: ką per šiuos 4 metus nuveikė valdantieji

12-tas Lietuvos Seimas paskutiniu posėdžiu užbaigė savo ketverių metų kadenciją. Nors Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas dar dirbs šiek tiek ilgiau, tačiau parlamentą jau penktadienį perims naujokai ir perrinkti seimūnai. Paskutinio posėdžio dieną apžvelgdami ketverius metus su valstiečiais valdžios viršūnėje, net ir opozicijoje esantys politikai pripažįsta, kad nebuvo viskas taip blogai, kaip jie kalbėjo iki rinkimų. Tad ką gero šaliai ir ką blogo nuveikė 12-tasis Seimas?

Į paskutinį posėdį susirinkęs 2016-aisiais metais išrinktas Seimas nors ir ginčyjasi dėl paskutiniųjų klausimų posėdyje, tačiau aistros po rinkimų jau aprimusios. Kad prieš ketverius metus dideliu būriu ir kiek netikėtai į parlamento olimpą užlipę valstiečiai nebuvo jau tokie blogi, pripažįsta ir jų aršiausi oponentai.

„Visada Seime būna tokių sprendimų, kurie yra geri, visada būna sprendimų, tokių, kuriuos kiti kritikuoja. Tai normalu“, – sako konservatorių lyderė Ingrida Šimonytė.

„Aišku buvo įstatymų, kuriuos mes palaikėm ir balsavom, tiesą sakant, sakyčiau, kad netgi didžioji dauguma bendro pobūdžio Vyriausybės teisės aktų, jie yra labai dažnai priimami drauge“, – pasakoja konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Paprašyti įvardinti ką gero nuveikė valstiečiai per ketverius metus, opozicijoje dar dirbantys parlamentarai dažniausiai mini vaiko pinigus.

„Tarp geresnių darbų aš pažymėčiau visgi vaiko pinigus, kuriuos liberalai yra kritikavę dėl universalios išmokos, bet kaip priemonę mažinti skurdą, daugiau galimybių atverti šeimoms, tai žinoma yra gera priemonė“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Netgi aš, kuris 20 metų vis kalbu ir teikiau pasiūlymus dėl progresinių mokesčių, pagaliau būtent valstiečiai, nors mažiuką šuoliuką progresinį padarė, tai reikia tikrai už tuos darbus girti“, – kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Baikit jūs čia mane provokuoti, aišku, kad padarė ir turbūt ne tiktai patys, bet ir taip pat su Seimo pagalba, tai padarė ir gerų sprendimų, padarė turbūt ir tų sprendimų, kurių nebuvo būtina priimt“, – sako I. Šimonytė.

REKLAMA

Patys valdantieji apie savo darbus kalba kukliai.

„Mes tiesiog darėm tai, kas buvo logiška, teisinga ir atrodo šita valdžia darys tą patį“, – pasakoja valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Norėjosi daugiau, kaip visada, bet nepamirškim, kad tie ketveri metai buvo ant daugumos ribos, dažnai mes daugumos neturėjom atskirose sesijose, panaši situacija, deja, dėliojasi ir sekančiai kadencijai, trapi dauguma bus ir sprendimus, matyt, sudėtinga priiminėti valdančiai daugumai“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis.

„Labiausiai pasistūmėta socialinės apsaugos srityje: ir vaiko pinigai, ir socialinės atskirties sumažinimas, ženkliausias per visas prieš tai buvusias kadencijas, nepavyko aukštojo mokslo reforma, aš galvoju. Jinai užstrigo“, – kalbėjo socialdarbiečių pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Seimui nepavyko priimti labai prastų sprendimų, o gerų sprendimų yra pavykę priimti“, – sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Tiesa, dėl ko valstiečiai verti kritikos, Seimo nariams ilgai galvoti taip netenka.

„Labai buvo daug nereikalingų ginčų, bereikalingų kalbų, kurie tokio daugiau asmeninio pobūdžio, o ne dėl, sakykim, ginčas dėl kažkokio konkretaus sprendimo priimant vieną ar kitą įstatymą“, – pasakoja konservatorė Irena Degutienė.

„Teisėkūros chaosas buvo vienas iš tokių vyraujančių dalykų, labai daug įstatymų, labai daug įstatymų pakeitimų ir tai tikrai nesudarė prielaidų tokiam kokybiškam darbui Seime, parlamente“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

„Tie draudimai. Tas pats alkoholio draudimas, prekybos draudimas, pliažuose, balkonuose, visa tai išprovokavo žmonių pyktį ir nepasitenkinimą“, – kalbėjo „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Tačiau daug aistrų sukėlę su alkoholiu susiję draudimai buvo palaikomi ar net inicijuoti pačių konservatorių.

„Pačioj pradžioj dėl alkoholio kontrolės, kai įstatymai buvo, tuomet mes radom tam tikrose vietose sutarimą, palaikėm valstiečių sprendimus. Žalingiausia tai yra visas ketverių metų tas istorinis kapinynas, po kurį buvo kapstomasi be jokio sustojimo“, – sako G. Landsbergis.

REKLAMA

Apžvalgininkai pastebi, kad bene labiausiai valstiečiai kritikos verti už keltą chaosą susijusį tiek su dalies valstiečių nepatyrimu, tiek ir su R. Karbauskio negebėjimu tinkamai valdyti savo komandos bei asmeniniais pykčiais.

„Nieks nesitikėjo tokios didžiulės valstiečių pergalės 2016 metų rinkimuose ir tas nusiteikimas, priešiškumas buvo justi prieš valstiečius, tą visą laiką akcentuodavo ir Ramūnas Karbauskis, bet jis pats nerodė iniciatyvos, noro rasti tą kontaktą tiek su visuomene, tiek su žiniasklaida“, – pasakoja apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pirmaisiais metais darbų buvo neblogų: tiek finansų sistemos tęstinumas, tiek mokestinė reforma, skaidrinant darbo apmokestinimą, sukaupti „Sodros“ bei sveikatos sistemos rezervai.

„Situacija pakankamai kardinaliai pasikeitė po prezidento rinkimų, matyt jau buvo pradėta ruoštis Seimo rinkimams ir pasipylė, kaip „Pilypas iš kanapių“ išlindo visokie pasiūlymai, kurie nebuvo nei programoje Vyriausybės, nei nebuvo išdiskutuoti ir tam tikras, sakyčiau, pasimetimas jautėsi“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot Ž. Maurico, valstiečiai kritikos nusipelnė pradėję nepamatuotai išlaidauti padidindami biudžeto deficitą, taip pat svarstydami įvesti naujus mokesčius prekybos centrams ar bankams. Bet didelių nesėkmių išvengta.

„Tas pagrindas, kuris buvo dėtas Lietuvos ekonomikoje, tiek fiskalinėje pusėje, tiek ekonomikoje nuo 2008-ųjų metų, jis nebuvo sugriautas. Tai manau, kad tą turbūt pripažįsta daugelis ir tai rodo rezultatai: Lietuva toliau pritraukia investicijas“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Prie pozityvių valdančiųjų žingsnių priskiriami ir bandymai skaidrinti valstybines įmones, reformos miškų urėdijoje, vaiko teisių apsaugos srityje. Nors ir buvo suteikta tam tikrų nuolaidų, tačiau iš esmės į gerąją pusę pasikeitė santykiai su Lenkija.

REKLAMA

„Apie farmaciją, akivaizdu, norai buvo geri, sutvarkyti tą sritį, padaryti, kad vaistai būtų pigesni, bet kuo viskas baigėsi, protestais, teismais, žmonių pasipiktinimais“, – sako T. Ignatavičius.

„Tas darbas buvo pakankamai sėkmingas, daugybė dalykų padaryta“, – pasakoja S. Skvernelis.

„Nepriskaldė malkų, nors turėjo tokią galimybę, paprastai kalbant“, – teigia T. Ignatavičius.

Prieš išsiskirstydami visi parlamentarai dar sugiedojo himną. Ir atsiminimui pasidarė bendrą nuotrauką.


Rašyti komentarą...
B
Bagazas
2020-11-10 21:24:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kolukiu neatstate, isdure kaimiecius. Is konkreciu darbu - Varnelio keliukas ir 13-tas mirazas.
Atsakyti
-1

T
Tomas
2020-11-11 01:50:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dar ismokas pasiema dideles uz bloga darba
Atsakyti
0

v
vieną
2020-11-11 05:50:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
galima įžvelgti bandymą suvaldyti tautos pandemija alkoholizma, tai vien iš ligų , kuria negalima užsikrėsti ar paveldėti, kaip ir priklausomybė narkotikams ir nikotinui, kurias žmogus pasirenka pats, bet su rezultatais vargsta visi: pats (kai supranta), šeima, tauta
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų