Rusijos propaganda Lietuvoje – vis pavojingesnė: taikosi į pasitikėjimą NATO

Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Pilietinio atsparumo iniciatyvos dezinformacijos ir atvirų šaltinių analitikė Urtė Andriukaitytė ir Komunikacinių įtakų ir propagandos centro vadovas, doc.dr. Viktor Denisenko.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Po JAV ir ES smūgio – Kremliaus atsakas: atskleidė, kaip elgsis

„Rusija jaučiasi nebaudžiama“ – perspėja dėl pas mus įskridusių naikintuvų

Lenkija sureagavo į Lietuvos oro erdvės pažeidimą

Ar galima sakyti, kad apie Lietuvą Rusijos propagandoje žinučių daugėja, jos būna agresyvesnės ir ta propaganda keičiasi pastaruoju metu?

V. Denisenko: Iš tikrųjų pamatyti yra gana sudėtinga, nes bendrai propagandos ar dezinformacijos srautai yra labai dideli, net pasakyčiau – milžiniški. Vėlgi, aš nepasakyčiau, kad Lietuva yra koks nors pagrindinis taikinys.

Labai dažnai tos žinutės, kurios yra nukreiptos prieš Lietuvą, jos būna nukreiptos arba prieš Baltijos šalis, arba netgi prieš mūsų regioną kaip tokį, ar prieš Europos Sąjungą, ar prieš NATO.

Tai pamatyti labai tiksliai yra sudėtinga, tačiau aš sakyčiau, kad bendrai propagandos, dezinformacijos srautai tikrai nemažėja, o, ko gero, mes galime sakyti, kad jie tik auga.

Kai mes kalbame apie Lietuvos komunikaciją, mes girdime, kad Lietuva labai aktyviai remia NATO, kviečia čia dalyvauti ir kuo daugiau turėti NATO pajėgų karių. Tai savaime turbūt labai įaudrina Rusijos propagandistus, ir Lietuva dėl to tampa tuo taikiniu. Iš jūsų patirties, ar jūs esate pastebėję žinučių, kai į Lietuvą konkrečiai taikėsi Rusijos propagandistai?

U. Andriukaitytė: Žinoma, kad taikosi nuolat, ir labai gerai paminėjote būtent tą bendrystę ir aljansą su NATO. Pastaruoju metu, kadangi kyla vis daugiau klausimų ir neaiškios situacijos dėl visų valstybių saugumo, tai būtent anti-NATO naratyvas yra vienas populiaresnių.

Iš tikrųjų, jis užėmė vietą tų dezinformacijos pajėgumų, kurie buvo skleidžiami prieš palaikymą Ukrainai, antivalstybinių naratyvų. Būtent dabar matome, kad yra taikomasi į mūsų sąjungininkus, verčiant kvestionuoti, kad NATO tikroje bėdoje nebūtų mums pagalba, kad mes liktume vieni.

Tokia yra kuriama įtampa siekiant kiek įmanoma sumažinti pasitikėjimą NATO sąjungininkais ir priversti patikėti dezinformacinių žinučių pagalba, kad Lietuva nelaimės atveju būtų viena.

Mes žinome, kad Lietuvoje žmonės negali žiūrėti ir matyti rusiškos propagandos – nebent tai yra kažkokie kitokie, ne visai teisėti būdai. Kai mes kalbame apie tuos šaltinius, iš kur ta propaganda atkeliauja ir pasiekia Lietuvos žmones, kokiais kanalais gali pasiekti?

V. Denisenko: Internetą aš, ko gero, paminėčiau pirmiausia, ir ypač socialinius tinklus. Žmonės bendrai vis daugiau ir daugiau laiko praleidžia, ten galima pastebėti, kad daug kam socialiniai tinklai tampa faktiškai pirminiu informacijos šaltiniu.

Be to, kai mes kalbame tiek apie socialinius tinklus, tiek bendrai apie internetą, tai yra tokia globali informacinė erdvė iš esmės be ribų, be kažkokių tai sienų. Tai reiškia, kad įvairaus pobūdžio informacija joje platinama ir skleidžiama labai laisvai.

Suprantama, kad tai ne visada, arba netgi dažniausiai galime sakyti, nėra kokybiška informacija. Dezinformacijos skleidėjai, propagandos skleidėjai – vėlgi, ta pati Rusija ar kitos valstybės, Kinija ir panašiai – tuo, žinoma, naudojasi.

Naudojasi tuo, kad ta erdvė iš tikrųjų yra laisva, sudėtingai reguliuojama ir kad ten netgi sudėtinga įvesti kažkokius tai barjerus. Yra tam tikri techniniai sprendimai, tačiau mes puikiai žinome, kad techniniai sprendimai yra kiti sprendimai, kurie leidžia apeiti tuos apribojimus.

Tai kokiose platformose ir kur ta dezinformacija stringa?

U. Andriukaitytė: Taip, iš tikrųjų Lietuvoje vis dar labai didelis dėmesys ir didelė dezinformacijos koncentracija yra būtent „Facebook“ platformoje. Taip pat stipriai populiarėjančioje ir kai kuriose kitose šalyse būtent „TikTok“ programėlė yra užėmusi pirmąją vietą kaip dezinformacijos platinimo ir plėtimosi aplikacija.

„TikTok“ yra labai palanki dėl jų labai gerai išvystytų algoritmų, kurie gali vartotoją uždaryti į tam tikrą informacinį burbulą. Jeigu tu patenki į dezinformacinį burbulą, labai sunku iš jo išlįsti. Labai populiari ir labai palanki yra „Telegram“ programėlė. Minint „Facebook“, be to, kiek yra dalinimasi, kiek rašoma tam tikrų specifinių įrašų, būtent susijusių su dezinformacija, yra labai svarbu paminėti būtent „Facebook“ komentarų sekcijas, nes ten dirba tikrai dideli pajėgumai tam, kad net nepriklausomos žiniasklaidos tam tikrą turinį užlietų ir užverstų dezinformaciniais komentarais.

Taip siekiama, kad ta jų trokštama žinutė įgautų pagreitį ir kuo daugiau žmonių, kurie domisi aktualia ir patikima informacija, netyčia pamatę komentarus, jų galvose galimai pasiektų tam tikra abejonių sėkla apie tą informaciją, kurią ką tik perskaitėme.

O gal tai ir yra tam tikri naujienų puslapiai, sukurti specialiai dezinformacijai platinti? Galbūt jūs galėtumėte pakomentuoti, iš kur ta dezinformacija sklinda? Ar tai yra pavieniai žmonės, kurie rašo ir tada ta žinutė platinama?

V. Denisenko: Iš tikrųjų yra labai įvairūs būdai. Pradedant nuo to, kad, jeigu mes kalbame, tarkime, apie Rusijos dezinformacijos sistemą, tai yra tokios vadinamos žiniasklaidos priemonės arba, kaip aš sakau, pseudo žiniasklaidos priemonės.

Tarkime, toks informacinis tinklas kaip „Sputnik“, kuris turėjo ir savo laiku versiją lietuvių kalba. Mes iš esmės kalbame apie tai, kad iš tikrųjų yra priemonės, kurios imituoja žiniasklaidos priemones. Socialinėje medijoje labai dažnai, vėlgi, mes žinome, kad yra troliai, yra botai – tai yra automatizuotos programos, kurios tiesiog stengiasi apsimesti paprastu vartotoju, paprastu žmogumi, kuris neva skleidžia savo nuomonę ar dalijasi kažkokia tai informacija arba dezinformacija.

Tas apibūdinimas iš tikrųjų yra šiek tiek probleminis, nes šiandien mes turime kaip ir du terminus. Vienas terminas yra dezinformacija – tai yra ta netiksli, klaidinanti informacija, kuri specialiai yra platinama, tačiau yra ir toks terminas misinformacija. Labai dažnai tiesiog kalka daroma iš to žodžio, kai žmogus pats patiki, sakykime, dezinformacijos žinute, ir tada nuoširdžiai pats po to platina, nors jis neturėjo jokios tyčios tame, tačiau žmogus pats patiki ir tapo tokiu stiprintuvu tos žinutės.

Tai irgi yra savotiška problema, kad ta dezinformacija gali mus pasiekti ne vien iš kažkokių tai specializuotų šaltinių, tačiau ir patys vartotojai sustiprina tą žinutę ir dalijasi ja.

Čia turbūt labai akivaizdžiai matėme per COVID-19 pandemiją ir skiepų klausimus, kur žmonės kiekvienas turėjo savo asmeninę nuomonę ir ją labai aršiai gynė.

V. Denisenko: Tikrai taip, nes pati tema ir pati pandemijos situacija, įtampa, buvo iš tikrųjų išnaudota ir informacijos skleidėjų. Vėlgi, jeigu mes kalbame apie Kremliaus propagandą, galime prisiminti, kaip Kremliaus propaganda, viena vertus, stengėsi skaldyti Vakarų visuomenes, kita vertus, kaip ir reklamavo savo „Sputnik“ vakciną. Tai universalus pavadinimas tiek dezinformacijos platinimo tinklui, tiek ir vakcinai.

Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.