Kad kolegos seimūnai naudoja melą, pripažįsta ir kiti Seimo nariai, ir sako, kad tai negarbinga kova dėl projekto, kuriam daugumos parlamente nėra.
Maždaug 60-ies žmonių būrys prie Seimo nė iš tolo neprimena prieš dvejus metus vykusio šeimos gynimo maršo Vilniuje su dešimttūkstantine minia. Nors ir tada, ir dabar tie patys organizatoriai kvietė protestuoti prieš partnerystės įstatymo projektą Seime.
„Tai čia piketas, ne mitingas, mes negalime pririnkti daugiau, negu leidžia dabartiniai įstatymai, kuriuos jie labai apribojo dabar, įstatyme dabartiniame susirinkimų parašyta, kad galima rinktis tik 2 grupės iki 15 žmonių“, – sako „Šeimų sąjūdžio“ tarybos narys Arvydas Daunys.
Šeimų sąjūdžio ir dar kelių nevyriausybinių organizacijų atstovai trečiadienį ėmė kviesti žmones rinktis prie Seimo – pareiškė, kad turi informacijos, jog ketvirtadienį parlamentarai gali balsuoti dėl homoseksualų santykius įteisinančios civilinės sąjungos įstatymo. Mat Seime liko tik vienas, paskutinis balsavimas.
„Vis tiek praslysta šita informacija, tarp kitko, turime ir iš Laisvės partijos informatorių, kurie ten po truputį nutekina, ne mums tiesiogiai, bet opozicijai, mums perduoda“, – kalba A. Daunys.
„Tai yra tiesiog pleištas tolimesniam keliui į santuokų įteisinimą, nes ir užsienio praktika tą rodo, yra ir teisminių pavyzdžių, kur priėmus panašaus pobūdžio įstatymą, vėliau buvo atvertas kelias į žmogaus teisių teismus bylinėjantis dėl vaikų įvaikinimo ir kitų žmogaus teisių, kurios priskiriamos prigimtinei vyro ir moters šeimai“, – teigia Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė Žydrūnė Marčiulionienė.
Susirinkusiuosius papiktino ir laisviečių gudrybė savaitės pradžioje – pirmadienio vakarą buvo pranešta, kad projektas išbraukiamas iš antradienio darbotvarkės, esą jam nebėra pakankamai balsų. Bet antradienio rytą jis buvo vėl įtrauktas. Tai buvo skirta į komandiruotes išvykusių ir partnerystei nepritariančių seimūnų klaidinimui – kad šie neskubėtų sugrįžti iki posėdžio pradžios.
„Ne, aš nesijaučiu apgavusi, frakcijų koalicijų pasitarime buvo priimtas sprendimas išimti iš darbotvarkės šį klausimą“, – tikina Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Čia buvo melas, ar ne? Garbinga, ar ne, nes dalis ir seimūnų sako, kad nelabai garbinga. — Aš tai manau, kad Seimo darbotvarkės formavimas yra natūrali politinio proceso dalis, aš tuose derinimuose nedalyvavau, buvau išvykęs, grįžau tik pirmadienį vakare“, – sako Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Bet nepritariantys partnerystei įsitikinę – tai buvo laisviečių melas ir apgaulė.
„To, tokio apgaudinėjimo, čia ne pirmas kartas yra, ir šitie valdantieji iš tikrųjų naudojasi tuo ir pakankamai įžūliai tą daro ir paskui kaip kūdikiai su šypsena sėdi ir šypsosi: apgavom“, – kalba valstiečių frakcijos narys Aurelijus Veryga.
„Turi būti tokia situacija, kad valią visi turi išreikšti tautos išrinktieji, tie, kurie gavę mandatą, turi teisę išreikšti, o ne dirbtinai būti eliminuoti iš proceso“, – tvirtina Konservatorių frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas.
„Paliktas klausimas ne koalicijai, o Laisvės partijai. Jūs apsisprendžiate su kuo kalbėjote, su kuo tariatės dėl balsų, pvz. seniai aptarta, jau dveji metai, gerbiami laisviečiai, einate pas opoziciją ir teiraujatės, kiek bus balsų, ir pagal tai sprendžiate, kada traukti klausimą į darbotvarkę“, – kalba Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Todėl ir protestuotojai sako nebegalintys tikėti politikų kalbomis dėl šio projekto: „Buvo stengiamasi tuos žmones apgauti, sumanipuliuoti ir, kaip sakė vienas politikos klasikas, „kas meluoja, tas ir vagia“, tai klausimas esminis, ar mes galime apskritai pasitikėti tokia valdžia ir tokia koalicija, kuri taip vadinamas žmogteises gina klastos ir melo būdu.“
Čia turima omenyje profesoriaus Vytauto Landsbergio priešrinkiminę reklamą, kurioje jis aiškiai pasisakė apie meluojančius politikus: „Tėvynei žiauriai reikalinga nemeluojanti valdžia. Nepamirškime senolių išminties: kas meluoja, tas ir vagi.“
„Politikoje tai irgi yra šachmatai, ir jeigu tu moki matyti keliais ėjimais toliau ir padaryti rokiruotę tam tikrą, tai kodėl nepadaryt? — Net jeigu ir pameluoti reikėtų? — Politikoje melas nebūtinai melas yra“, – sako Konservatorių frakcijos narys Kęstutis Masiulis.
Dabar partnerystės priešininkai sako dedantys saugiklius, kad įstatymas nebūtų vėl staiga įdėtas į darbotvarkę. Registruoti nauji pasiūlymai, kurie turės būti svarstomi komitetuose. Bet yra ir dar vienas barjeras – priėmus projektą, jį dar turi pasirašyti prezidentas. Ar jis tą padarys – neaišku.
„Komentuoti šitoje stadijoje dar nereikėtų, kadangi nežinome, koks bus galutinis įstatymo variantas. Kai prezidentas pamatys galutinį įstatymo variantą, kurį priėmė Seimas, tada jis ir spręs dėl pasirašymo“, – sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
Civilinės sąjungos projektas, anot laisviečių ir homoseksualų bendruomenių, yra kompromisinis partnerystės įstatymo projekto variantas. Kritikos jis sulaukia ir iš dalies homoseksualų, kurie sako, kad jame numatytos teisės yra nepakankamos, o vienalytėms poroms reikia ir tokių šeimos dalykų, kaip santuoka ar galimybė įsivaikinti.
