Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
Moldovos prezidentė Maia Sandu kalbėdama su „Politico“ teigė, kad šalia vykstant žiauriausiam karui Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, jos vadovaujama valstybė turi permąstyti Konstitucijoje įtvirtintą neutralitetą ir pradėti diskusiją dėl prisijungimo prie „didesnio aljanso“.
M. Sandu sąmoningai nemini NATO pavadinimo, kadangi Moldova ir taip patiria didžiulį Kremliaus spaudimą. Dėl Rusijos apšaudymų sutrikdytos infrastruktūros Moldova jau yra patyrusi blackoutą – visišką elektros energijos dingimą šalyje. Rusija taip pat trečdaliu sumažino dujų tiekimą šaliai, kuri yra itin priklausoma nuo Maskvos tiekiamų gamtinių išteklių.
Taip Rusija daro spaudimą šaliai, kurią į priekį veda provakarietiška M. Sandu. Jai ir taip sunku vadovauti valstybei, kurią kamuoja korupcija ir prokremliškų politikų tvaikas, tad M. Sandu visomis išgalėmis stengiasi priartinti savo šalį prie Vakarų.
Moldova gavo Europos Sąjungos kandidatės statusą, šalies vadovai ir ministrai nuolat dalyvauja susitikimuose su Bendrijos ir NATO šalių lyderiais ir ministrais, Moldovos kariai dalyvauja NATO vadovaujamose taikos palaikymo misijose.
Visgi narystė Europos Sąjungoje, kad kiek tolima, kol kas atrodo kaip realesnė galimybė Kišiniovui.
Galimybę prisijungti prie NATO riboja tikrai ne šalies dydis ar ekonomika, nes prie aljanso prisijungusios Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija tikrai nėra kokios karinės ar ekonominės galiūnės. Pagrindinė problema – Padniestrės regionas. Jame iki šiol yra daugiau nei tūkstantis Rusijos karių, o separatistinė regiono valdžia yra išsakiusi norą prisijungti prie Rusijos.
„Jiems gali tekti apsispręsti, ar jūs norite į Europos Sąjungą ir NATO, ar jūs laikotės įsikibę Padniestrės. Gali būti, kad Moldovos valdžioje vyksta kalbos, kad dabar yra galimybė „įšokti“ [į NATO], bet gali tekti atsisakyti kažko. Klausimas, ar tai yra realus svarstymas“, – kalbėjo A. Jakimčuk.
V. Venckūnas svarsto, kad augant Rusijos grėsmei, gali pagarsėti balsas tų, kurie norėtų, kad Moldova prisijungtų prie Rumunijos. Kažkada vienoje valstybėje buvusios šalys iki šiol glaudžiai bendradarbiauja, Rumunija tiekia nemažai pagalbos Moldovai, jų kariai dalyvauja bendrose pratybose.
Balsų, kurie norėtų, kad šalys susijungtų, yra tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje, o tai atsispindi ir populiariojoje muzikoje. Pavyzdžiui, praėjusių metų Moldovos atstovų grupės „Zdob și Zdub“ ir brolių Advahovų atliekamoje dainoje „Trenulețul“ dainuojama apie iš Kišiniovo į Bukareštą lekiantį traukinį. Dalis klausytojų dainoje išskaitė žinutę, pasisakančią už Moldovos ir Rumunijos susijungimą.
Dar daugiau apie Moldovą – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto pradžioje. O dar daugiau pasaulio įvykių aptarimo – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode.
Pilnas epizodas:
Kalbamės apie:
00:14 Vietoje intro – apie tankų epopėją
16:19 Artimiausias Rusijos penkmetis ir kas mūsų laukia
42:42 Moldovos dilema: jungtis prie NATO savo teritorijos sąskaita?
55:05 Kurano sudeginimas Švedijoje: ar už to kyšo Rusijos ausys?
