Pradinio įnašo pokyčiai – didesnės rizikos klientams: matomi galimi NT rinkos perkaitimo ženklai

Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Kodėl to reikia? Mes matome tam tikrus galimo perkaitimo ženklus, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Plačiau apie tai žurnalistės Jolantos Svirnelytės pokalbis TV3 Žinių „Dienos komentare“ su Lietuvos banko valdybos pirmininku G. Šimkumi.

Tai kokius sugriežtinimus siūlote žmonėms, norintiems gauti paskolą ir įsigyti būstą? Kokius žmonėms, o kokius bankams?

Na, aš nevadinčiau to sugriežtinimais, o labiau tikslinėmis priemonėmis, kurios yra orientuotos į rizikos sumažinimą. Ir pirmiausia mes turime pradėti kalbėti apie pradinio užstato reikalavimą tiems, kurie pasiima antrą paskolą, ar tai būtų paskola nuomai, ar investinciniams tikslas, ar kitoms tokioms antrinėms reikmėms. Tai jiems pradinio įnašo reikalavimas būtų taikomas 30 proc., bet tik tai tuo atveju, jeigu anksčiau paimta pirma paskola nėra amortizuota iki daugiau negu iki 50 proc. to įsigyto nekilnojamojo turto vertės.

O antra priemonė jau yra nukreipta būtent į tuos krediduotojus, ar tai būtų bankai, ar kitos kredito įstaigos, kurios ir teikia būsto paskolas. Matome dviženklį augimą ir norime, kad jos sukauptų tuos lašinukus arba sukauptų papildomą kapitalą rizikai padengti.

Bet čia yra tiems, kurie nori pasiimti antrąją būsto paskolą. O kaip su žmonėmis, kurie nori imti pirmąją būsto paskolą? Ar jiems kažkas keičiasi?

Ne, šitiems žmonėms niekas nepasikeis, nes, kaip ir minėjau, matome, kad ta rinka yra šylanti, mes matome tam tikrus galimo perkaitimo ženklus ir priemones taikome būtent į tuos klientus, kurie mūsų galva ir mūsų skaičiavimais turi didesnę riziką. Tai būtent tie, kurie ima jau antrą paskolą įsigyti būstui. 

O ko jūs tikitės tokiomis priemonėmis? Ar manote, kad tie žmonės, kurie ima antrą paskolą, gali būti nemokūs ir tada nežinia, kas bus? Ar jūs dabar taip bandote sureguliuoti kylančias nekilnojamo turto kainas?

Sureguliuoti nekilnojamojo turto kainų veikdami netiesiogiai mes neturime galimybių ir mes iš tikrųjų kalbame apie rizikos mažinimą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad tie, kurie turi dvi ir daugiau paskolų, jie susiduria su didesne rizika „kas jeigu“ scenarijaus atveju. Ir būtent šita priemonė yra skirta sumažinti jų rizikos lygį.

Taip pat 12 proc. naujų paskolų srauto būstui įsigyti yra būtent toms antrinėms paskoloms. Tai vėlgi galbūt kažkiek per tą pusę mes veiktume ir tai, kas vyksta nekilnojamojo turto rinkoje, nes ne paslaptis, kad tas nekilnojamojo turto suaktyvėjimas yra ir dėl to, nes žmonės dalį to būsto įsigyja ne gyventi, ne savo pagrindinio būsto reikmėms, o išnuomuoti, investuoti ir panašiai.

Ekspertai sako, kad būsto kaina kyla ir toliau kils. Ar galime numanyti, kas mūsų laukia? Ar nebus vadinamo nekilnojamo turto sprogimo?

Tai, kad kyla nekilnojamojo turto kainos, nėra blogai savaime, nes kilimas turi būti nuoseklus, tvarus ir paaiškinimas, pagrįstas demografiniais, regioniniais, makroekonominiais rodikliais. Ir ilgą laiką mes stebėjome būtent tokią situaciją, mūsų vertinimu, nors kalbų apie pervertinimą ir kaistančią būsto rinką girdime pakankamai seniai. 

REKLAMA

Bet mes remiamės analize, mes remiamės duomenimis ir mūsų analitika rodo, kad tik dabar šitame pandeminiame laikotarpyje yra tam ir tokių, vadinkime, pandeminių priežasčių, kai žmonės mažiau išleisdavo, sukaupė pakankamai didelius tiek indėlius, tiek kitus finansinius išteklius, kuriuos dabar nukreipė į nekilnojamojo turto rinką. Ir taip pat matome, kad pasiūla buvo šiek tiek prislopusi dėl to paties kovido. Prieš metus nebuvo aišku, kaip viskas bus ir panašiai. 

Dabar turime tam tikrą paklausos perviršį virš pasiūlos ir matome tokį nekilnojamojo turto kainų paspartėjimą. Viena vertus matome, kad kainos yra šiek tiek ir pervertintos palyginus su tomis kainomis, kurios galėtų būti, jeigu mes žiūrėtume į mūsų makroekonominę raidą. Manome, kad dabar yra būtent pats tas laikas ir ateiti su tikslinėmis priemonėmis, kurios yra fokusuotos būtent į tuos didesnės rizikos klientus.

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų