• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos jūrų muziejus pristato didžiausią karo jūrininkų kardų bei durklų kolekciją Baltijos šalyse. Tai ne šiaip surinkti šaltieji ginklai – kiekvienas turi savo istoriją, žinomi daugumos savininkai bei jų likimai. Tolimiausias svečias yra iš Japonijos. 

Lietuvos jūrų muziejus pristato didžiausią karo jūrininkų kardų bei durklų kolekciją Baltijos šalyse. Tai ne šiaip surinkti šaltieji ginklai – kiekvienas turi savo istoriją, žinomi daugumos savininkai bei jų likimai. Tolimiausias svečias yra iš Japonijos. 

REKLAMA

Lietuvos jūsų muziejuje realių bei žinomų jūrininkų XVIII amžiaus pabaigoje – XX-ojo pradžioje naudotų kardų bei durklų ne vienas. Lietuvos jūrų muziejus iš privataus kolekcininko nusipirko net 41 šaltąjį istorinį ginklą ir dabar turi didžiausią tokio tipo kolekciją Baltijos šalyse.

Skiriasi tuo, kad daugelis muziejų renka savo, nacionalinius ginklus, kaip Švedija, sakykim. O čia didžiulė įvairovė – nuo Japonijos iki Švedijos, Nuo Švedijos iki Lenkijos, nuo Lenkijos iki Prancūzijos“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas.

Visi norintys gali pamatyti ginklų raidą, madas, stilių, puošybą ir išgirsti kardų bei durtuvų istorijas.

Iki 1920-ųjų jūrininkai kardus naudodavo praktiškai – pavyzdžiui, vykstant abordažams, kai priešų laivai susikabindavo, o jų įgulos lipdavo vieni pas kitus ir kovodavo iki mirties ar pergalės. XX-ojo amžiaus pradžioje vis tobulėjant laivų pabūklams, tokios kovos nebeteko prasmės ir kardai bei durklai tapo ceremonijų atributais. 

REKLAMA
REKLAMA

Tolimiausias eksponatas yra atkeliavęs iš pačios Japonijos. Tai XIX-ojo amžiaus antros pusės japonų imperatoriškojo laivyno jūrų karininko kardas. Tada Japonija vis labiau vėrėsi Vakarų pasauliui, o šis japonams darė nemažą įtaką įvairiose srityse. Taip pat ir ginkluotėje. Beje, dažnai panaudotoje ir prieš savo pačių tautą. Kaip tai atrodė, iš dalies galima pamatyti filme „Paskutinis samurajus“.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų