Vaikus mokyti skaičiuoti ministerija žada ir pasitelkusi dirbtinį intelektą. O toks bendrasis matematikos programos atnaujinimas kainuos 30 milijonų eurų. Ir visgi, pasak ministrės, greitų rezultatų tikėtis neverta.
Pumpėnų gimnazijos, esančios Pasvalio rajone, gimnazistai ištempę ausis klausosi, kaip spręsti lygtis. Vienuoliktokui Joriui matematika einas kaip per sviestą. Vaikinas dalinasi sėkmės receptu.
„Namų darbus daryti. Padeda. Daugiau pats pasisprendi, lengviau susivoki, ką tie, būtent ką su skaičiais darai, kai sprendi ir nuo to paprasta tiesiog suprasti“, – sako vienuoliktokas Joris Valteris.
O štai Jorio bendraklasė Ineta sako, kad su matematika jai tikrai prastokai.
„Ėjau pas mokytoją į konsultacijas, nes aš nemokėdavau su trukmenom labai, bet padėjo, tada galvoju gal nereikia ir dabar labai tingiu eiti“, – kalba vienuoliktokė Ineta Zakarevičiūtė.
Tad dėl kitąmet laukiančių matematikos egzaminų mergina sako nerimaujanti jau dabar.
„Man jos neprireiks tos matematikos, kiek žiūrėjau, bet vis tiek būtų gerai, jei aš išlaikyčiau“, – sako Ineta.
O nerimauti galbūt išties yra dėl ko. Pernai Pumpėnų gimnazijoje iš 21 dvyliktoko matematikos egzaminą pasirinko 5, išlaikė tik 2 abiturientai. Matematika, pasak dalyko mokytojos, vaikams sekasi sunkiai ne tik dėl ankstesnėse klasėse paliktų spragų. Mokytoja mato ir kitą bėdą, mat matematika, anot jos, mokslas reikalaujantis įgūdžių ir sistemingo darbo.
„Su sistemingu darbu pas mus yra bėda, nes vaikai dabar, gal čia dabar tokia karta, aš žiūriu gal truputį iš tolesnio laiko, tiesiog jie nori greitai visko čia ir dabar. Ir va su vaikais, kai sprendžiam uždavinį, atsitinka taip: jeigu rezultatas geras, jie viskuo patenkinti. Jeigu reikia kelis kartus tikrinti, jau yra bėda, jau sunku, jau nebepatinka, jau nebenorim“, – kalba matematikos mokytoja Rima Žemaitytė.
Ir visgi mokytojams dažnai tenka atsilaikyti prieš į juos laidomas strėlės – neva jie tinkamai neišmoko matematikos. Tačiau mokytoja sako, kad joks kvailas mokytojas protingo vaiko nesugadins.
„Nepadarei, nepadarei ir nepadarei. O bėda susidėjo iš kitų dalykų. Yra ir dar vienas – egzaminų užduotys. Mokytojai jums pasakytų, kad jos kartais taip kaip karuselės savotiškai suveikia. Vienais metais truputį palengvina, kitais staiga sugalvoja pasunkint“, – tvirtina R. Žemaitytė.
O pernykštės matematikos egzaminų užduotys dvyliktokams pasirodė išties sunkiai įveikiamos. Egzamino neišlaikė apie 35 procentus abiturientų. Tad švietimo, mokslo ir sporto ministerija suskubo taisyti situaciją ir pristatė matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo 2023–2030 metų planą.
„Buvusiose bendro ugdymo programose tikrai žymiai daugiau dėmesio buvo skirta rutininiams gebėjimams ir matom, jog labai trūksta tokių samprotavimų, mąstymo gebėjimų mokiniams. Tai sakyčiau čia vienas iš tikslų stiprinti šiuos gebėjimus“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Atnaujinus bendrąją matematikos programą, kuri bus įgyvendinama nuo rugsėjo, ministerija žada, kad mokyklose daugės matematikos pamokų skaičius ir ne tik.
„Vertinimo sistemos tobulinimas. Tai yra mokslo stiprinimas, nes Lietuvoje, šioje srityje, matematikos mokymo srityje potencialas mokslo yra tikrai nepakankamas. Ir taip pat pagalba mokytojui ir mokiniui. Tai yra metodinė lyderystė, priemonės papildomos, vadovėliai. Tai yra viskas, kas susiję su matematikos mokymu“, – kalab J. Šiugždinienė.
„Užduočių bankas, įvairios interaktyvios priemonės. Šiuo metu irgi intensyviai konsultuojamės, kad žinome, naujausiais jau realiai rezultatais, kad dirbtinis intelektas galėtų taip pat būti pasitelktas į mokymo procesą, tarkim, kaip papildinys“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Matematikos mokytojai pagalbos sulauks konsultacijų forma – vieno langelio principu. Nacionalinėje švietimo agentūroje paskirti tam tikrus metodininkus, kuriems numatytu laiku mokytojai galės paskambinti ir pasikonsultuoti. Daugiau konsultacijų sulauks ir moksleiviai.
„Konsultacijos, kurios numatytos priėmus švietimo įstatymo pakeitimus, kada sakoma, kad mokiniai nepasiekę patenkinimo lygmens nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo metu ir pagrindinio ugdymo pasiekimo metu, tai jiems turi būti suteikiama pagalba būtent po, tai yra penktoje, devintoje ir vienuoliktoje klasėje“, – kalba R. Skaudžius.
„Problema yra tame, kad to noro trūksta, tos motyvacijos mokinių. Jie tiesiog neturi tokio tikslo stoti į aukštąsias mokyklas, dauguma nori dirbti. Jau vienuoliktoj klasėj pradeda ieškotis darbo, o kai pradeda dirbti, tada pradeda praleidinėti pamokas“, – tvirtina Pumpėnų gimnazijos direktorius Alvydas Matuzevičius.
Ir visgi, anot ministrės, pokyčių moksleivių sugebėjimuose greitai nebus, esą pokyčiams reikia ne vienerių metų. Ministerijos planui išmokyti vaikus skaičiuoti ir pagerinti matematikos rezultatus iki 2027-ųjų planuojama skirti apie 30 milijonų eurų.
