Esą mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad šarvojant ir laidojant mirusiuosius, artimiesiems koronavirusu užsikrėsti neįmanoma. Tiesa, yra išimtis – jeigu prie mirusiųjų kūnų jie neprisiliečia.
Išsiaiškinusi, kad savo giminės kape per klaidą palaidojo visai ne giminaitę, o visiškai svetimą žmogų, paberžiškė Teresa patyrė šoką. Mat moteriai Molėtų ligoninėje nebuvo leista, kaip ji sako, patikrinti, ar tikrai atsiima savo tetos kūną.
„Sakė, mirė nuo kovido, davė maiše ir sakė viskas. Darykite, ką norite. Mes padėjome į karstą ir nuvežėme. Mums taip norėjosi atidaryti, bet gi negalima – įstatymas toks. Gi kovidas, tai mes… nu taip reikia“, – pasakoja mirusia laikytos senolės giminaitė.
Mirusia klaidingai laikyta ir palaidota senolė šiandien dienas leidžia Paberžės socialinės globos namuose, tačiau savo dukterėčiai Teresai jau seniai yra užsiminusi, kad po mirties norėtų gražių laidotuvių ir karste norėtų gulėti papuošta. Teresa šiandien sako, jeigu vietoje svetimos moters kape būtų gulėjusi jos teta, tai išpildyti mirštančiosios prašymo jai nebūtų pavykę, mat aprengti atgauto kūno Molėtų ligoninė moteriai neleido.
„Paguldytas žmogus į karstą, ir šalia padėjome drabužius, ir viskas. – Ir jums liepė neatidarinėti to maišo? – Taip, taip, taip“, – sako Teresa.
O Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad to ligoninė liepti negalėjo, mat ministerijos puslapyje paskelbtos naujos rekomendacijos, kuriose – artimiesiems niekas nedraudžia patikrinti, ar kūnas tas, nedraudžia ir aprengti, ar atsisveikinti su mirusiuoju.
„Atsižvelgiant į viruso plitimą, kadangi virusas plinta aerozoliniu būdu, tai yra manoma, kad šarvojant palaikus, laidojant palaikus, įprasta tvarka, užsikrėtimo rizikos nėra“, – komentuoja ministerijos atstovė Galina Zagrebnevienė.
Kiek pavojingiau yra tvarkantiems palaikus prieš šarvojimą. Ministerija piešia koronaviruso plitimo schemą.
„Jeigu žmogus sirgo COVID-19 liga, tas virusas gali būti ant mirusiojo kūno. Gali būti mirusiojo biologiniuose skysčiuose, gali būti ant mirusiojo drabužių, ir mirusiojo aplinkoje. Tvarkant, sukeliant dulkes, skrodimo ar prausimo metu, gali susidaryti aerozolis ir jo įkvėpus, yra rizika užsikrėsti“, – aiškina G. Zagrebnevienė.
Tiesa, rekomendacijos neliesti karste gulinčio mirusiojo ir toliau išlieka. Tad laidojimo paslaugų centro atstovai sako, vos buvo atšauktas karantinas, žmonėms, kurių artimieji mirė nuo COVID-19, leista ne tik pažvelgti į mirusiuosius, bet ir kelias valandas laikyti atvirą karstą.
„Yra tokia galimybė aprengus palaikus, juos dezinfekavus, galima šarvuoti atidarytame karste. Jeigu klientas labai pageidauja, mes įspėjame apie riziką, dažniausiai ir šeimą informuojame, kad jeigu žmogus mirė namų aplinkoje, o ne ligoninėje, tai tikėtina, kad virusas yra ir artimųjų tarpe“, – teigia laidojimo paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas Stasys Guja.
„Atsisveikinant su velioniu, neliesti tos aplinkos, neliesti karsto, neliesti pačio velionio, neliesti drabužių tam, kad virusas nepatektų ant rankų. Nes nuo rankų virusas gali patekti į burną“, – tikina G. Zagrebnevienė.
Tačiau plintant koronavirusui, pasikeitė šarvojimo įpročiai. Salės dabar ne tik dezinfekuojamos palydėjus mirusįjį į kapus, bet ir nebeliko šarvojimų po kelias paras, su budinčiais prie karsto naktį, kaip buvo įprasta anksčiau. Ir nesvarbu, mirė žmogus nuo koronaviruso ar nuo kitų ligų bei senatvės.
„Konkrečią dieną, konkrečią valandą susirinkti visi galintys, atsisveikinti, ir išlydėti į kapines. Tai tai yra tas laikas sutrumpėjęs, jeigu mes kalbėtume apie laikotarpį iki COVID-19 situacijos ir apie laiką kuris yra dabar. Jis netrunka ilgiau nei para“, – sako S. Guja.
Tiesa, ribojimų, kad salėje gali būti ne daugiau nei dešimt žmonių, kaip buvo anksčiau, taip pat nebeliko.
