Esą taip tik dar labiau didinsim balandžių populiaciją, o tai reiškia, kad daugės ir jų platinamų ligų, viena jų – pavojingasis plaučių uždegimas.
Įvairias kruopas balandžiams beria vilnietė Bronislava. Moteris ne tik savo spinteles tuština, skanėstų paukščiams ir specialiai perka „Užtenka ir pašerti, žinokit, ir pavalgyti, nereikia būti skupidlai. Taigi labai gražu“, – įsitikinusi ji.
Gražu vos už kelių žingsnių ir kitai, kruopas iš rankinės paukščiams traukiančiai senjorei. Tiesa, ne visiems vilniečiams patinka toks paukščių lesinimas:
„Na žinoma, kad nereikia gi. – Kodėl? – Ligas visokias platina, teršia visur, ir ant galvų apteršia, ir į patalpas lenda. Žiūrėkit, ar bažnyčios atidarytos, gi lenda…“
„Jų labai daug privisę, jų reikėtų kiek sumažinti. Už tai, kad ir teršia, o ir tingi pasirinkti, jie ir vasara, ir žiemą visados prašo.“
Gamtininkai šį kartą griežti – balandžių lesinti neturėtume. Mat jų populiacija ir taip auga it ant mielių.
„Tai yra naminis paukštis, kuris esant pakankamai lesalo, gali per metus perėti keturis penkis kartus“, – aiškina gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
O balandžiai nepriskiriami prie keturių šimtų laukinių Lietuvoje gyvenančių paukščių. Tai bešeimininkis miesto paukštis, kuris veisėjų prieš tūkstančius metų buvo neapdairiai išleistas į laisvę. Tad, ėmė kurtis miestuose ir miesteliuose, ir gyventi taip, kaip jam patinka. Nesilaikydamas jokios tvarkos. Tad ir saugoti jų nereikia.
„Iš esmės tai jie naminiai paukščiai, jiems ir kiti reikalavimai, jie nėra saugomi pagal laukinių gyvūnų teisę, bet juos reglamentuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas“, – tęsia gamtininkas.
Naikinti jų nevalia, tačiau ir leisti veistis irgi neturėtume. Vienintelė kova, kaip sako gamtininkai – nustoti balandžius lesinti. Taip besielgdami, kaip sako gamtininkai, balandžių populiacijos tikrai nesumažinsim, o didelė populiacija kenkia ir patiems paukščiams, ir mums.
Specialistai vardija ligas, kurias platina šie sparnuočiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro medicinos entomologė sako, kad dažnam jos gali būti ir labai pavojingos.
„Ornitozė. Kuri yra sukeliama trichomonos, tam tikros rūšies, tai yra viršutinių kvėpavimo takų liga, ir gali toliau komplikuotis. Gali baigtis plaučių uždegimu, gali pakenkti kitus vidaus organus. Pats sukėlėjas kyla su dulkėmis, ir įkvepiamas yra, va būtent ir akcentuoju, kad yra viršutinių kvėpavimo takų“, – kalba medicinos entomologė Milda Žygutienė.
O gali būti ir besimptomė ligos forma, tik štai jos nešiotojai, kitaip – patys žmones užkrėsti galime apie aštuonis mėnesius. Tiesa, ligos – ne vienintelė balandžių sukeliama bėda.
„Jie turi parazitų, kaip ir kiekviena grupė. Jie turi savo specifinius parazitus. Tai būtų ir erkės, ir blusos, ir plunksnagraužiai, ir kailius graužiantys vabaliukai, jeigu jie arti, o jie visada įsitaiso šalia gyvenamo būsto, tai jiems labai patogu, tai lengvai plyšiais gali patekti ir į žmogaus gyvenamą teritoriją“, – tikina specialistė.
Tad balandžių lesinimas bent jau Vilniuje draudžiamas. Ir gali lesintojams užtraukti nemenkas baudas.
„Pirmą kartą iki 120 eurų, jeigu pakartotinai – iki 330 eurų“, – aiškina savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas.
Tiesa, kol kas nubaustų nėra. Nors miestas apšnerkštas ir skundų savivaldybė iš miestelėnų gauna, dėl to, kad balandžiai teršia pastatus ar skulptūras, tvarkos sergėtojai apsiriboja tik įspėdami lesintojus.
