Pavyzdžiui, latviai už sugaištą medikų laiką susimoka 70 eurų. Visgi nei valdantieji, nei Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas idėjai nepritaria – esą žmonės pradėtų bijoti kreiptis pagalbos ir rizikuotų gyvybe.
„– Ko jūs laužiat duris? – Mes nelaužiam, mes ką tik pasibeldėm. – Ko jūs vėl atvažiavot čia? – Nes gavom kvietimą. – Iš ko? – Iš dispečerinės gavom kvietimą. Galim užeiti? – Ne, negalit“, – vaizdo įraše su greitąja pagalba kalba panevėžietė.
Panevėžietė pati filmuoja, kaip piktybiškai kviečiasi greitąją pagalbą, o paskui medikus koneveikia. Panašūs vaizdai tapę kasdienybe.
Nors greitoji pagalba skirta gelbėti žmonių gyvybėms ištikus rimtai bėdai, pensininkai pagalbos numeriu dažnai skambina, nes nesusireguliuoja kraujospūdžio. Terorizuoja skambučiais medikus ir asocialūs asmenys. O kuo pasižymi jaunimas, pasakoja Greitosios pagalbos medikų profsąjungos pirmininkė.
„Jauni žmonės turi tendenciją, kad moku mokesčius ir bet kada galiu greitąją kviestis, netgi tada, kai nulūžta gelinis nagas ar paraudimas po depiliacijos, kas savaime suprantama. Arba įsipjovus pirštą, arba katė įdrėskė pirštą – tiesiog važiuoja greitoji“, – pasakoja profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė.
Pasak J. Keburienės, jei žmogus reikalauja pagalbos, medikai turi vykti net ir į tokius iškvietimus. Ir šitaip gaišta laiką, kai pagalbos tuo metu galimai laukia sunkūs ligoniai: „Tai yra visų mūsų lėšos, pinigai ir sąnaudos – degalų sąnaudos.“
Už kvietimą be rimtos priežasties gali tekti susimokėti
Profsąjungos pirmininkė tikina, kad tokių beprasmių iškvietimų daugėja ir medikus tai varo į neviltį. Keburienė siūlo – jei žmonės nesupranta greitosios pagalbos paskirties, o medikų nedaugėja, už kvietimą be rimtos priežasties derėtų susimokėti.
„Pats nesmagiausias variantas – galbūt tie kvietimai galėtų būti kažkiek mokami. Kiek teko domėtis, Latvijoje yra 70 eurų nuo to bereikalingo iškvietimo“, – sako profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė.
Gyventojai vertina tokį sprendimą:
„Reikia užmokėti, teisingai. Kitam, kur reikia, tas neprisišaukia, kur verkiant reikia. O kitas pripratęs – vos kiek, ir šaukia.“
„Gal ir reiktų. Bereikalingai kam skambinti?“
„Už dyką niekas nieko neduoda, teisinga būtų. Aišku, gal simboliškai.“
„Negražiai daro tikrai, o apmokestinti... Gal pabarti.“
„Mes visokių kurioziškų kvietimų turim – nuo negaluojančių katinų iki blogai besimokančių mokinių“, – tvirtina Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis.
Imtis drastiškų pakeitimų neketina
Greitoji pagalba kasdien Lietuvoje į iškvietimus skuba apie pusantro tūkstančio kartų. Visgi tarnybos vadovas griežtai nepritaria tokių iškvietimų apmokestinimui.
„Įvedus tokią sistemą, tie žmonėms, kuriems iš tikrųjų gali prireikti pagalbos, bijodami būti apmokestinti, jie nesikreips į greitosios medicinos pagalbą“, – teigia greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis.
Imtis drastiškų permainų neketina ir politikai.
„Tikrai nepritarčiau apmokestinimui, nes tuo metu, kai žmogus kviečia greitąją, jis patiria stresą. Kad ir nedidelė žaizda, įkandimas, tirpimai galūnių, žmogui atrodo, kad tai gyvenimo pabaiga“, – sako Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Ir Seimo komiteto pirmininkas, ir dalis medikų mano, kad žmonėms trūksta informacijos. Įsipjovus į pirštą dezinfekuoti žaizdą turėtų gebėti kiekvienas, o dėl lėtinių ligų konsultuotis derėtų su šeimos gydytojais.
„Šviesti visuomenę, auklėti, kalbėtis su visuomene. Tam savivaldybėse yra visuomenės sveikatos biurai“, – teigia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
„Galvoju, kad dar šiais metais tai padarysime – paleisti informacinę kampaniją visai Lietuvai aiškinant žmonėms, kada galima kreiptis“, – viliasi greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis.
Reikia tobulinti konsultacinę sistemą
Pasak Nerijaus Mikelionio, reikėtų ir sistemos, kuri leistų dispečeriams konsultuoti nuotoliu – įsitikinus, kad rimtas pavojus pacientui negresia.
„Būtų pakonsultuotas, nukreiptas ten, kur reikia arba duoti patarimą. Bet tokiai konsultacinei sistemai būtina standartizuota, aiški, algoritmais paremta sistema“, – akcentuoja greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis.
Sveikatos apsaugos ministerija pokyčių neplanuoja.
„Dėl apmokestinimo tikrai nėra svarstymų, o kalbant apie skubiąją pagalbą, yra algoritmai, pagal kuriuos dispečeriai vertina, ar žmogui reikalinga skubi pagalba“, – tvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.
Šiuo metu administracinė atsakomybė gresia už piktybinius melagingus iškvietimus – bauda gali siekti iki 2000 eurų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
