Apie tai, kodėl JAV išsigando Rusijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir aukšto rango Lietuvos karininkas, buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Pone Linkevičiau, dabar girdime nemažai apgailestavimo, pasipiktinimo dėl to, kad NATO valstybės nedavė konkrečių pažadų Ukrainai, nuskambėjo tik aptakios frazės. Kaip manote, ar toks pasipiktinimas pagrįstas?
L. Linkevičius: NATO yra tokia specifinė organizacija, kad kokie sprendimai bebūtų, jie yra priimami tik vienbalsiai. <...> Manau, kad NATO turėjo parodyti daugiau lyderystės, drąsos, jautrumo. Ką čia bekalbėtumėme ar taktiškai dėliotumėme planus, jie kiekvieną dieną moka gyvybės kainą, ir jiems tai yra išgyvenimo klausimas, todėl emociškai juos ir tą pasipiktinimą suprasti galima. Todėl ir lieka toks neskanus prieskonis, nes šiaip priimti labai reikšmingi sprendimai mūsų regionui.
Pone Pociau, kaip manote, ar aštresnės diskusijos dėl Ukrainos narystės NATO pakenkė Aljanso šalių vienybei?
A. Pocius: Vertinu dvejopai. Šio NATO viršūnių susitikimo metu prioritetas buvo Aljanso reikalai, antroje vietoje – Ukrainos klausimas. Tai, kas buvo nuspręsta šiame susitikime, NATO Rytinio flango saugumas bei NATO regioninių gynybos planų patvirtinimas – yra labai daug. <...> Dėl Ukrainos, įvyko taip, kaip įvyko, tačiau nėra pasakyta, kad nebus paramos. <...> Jeigu Ukraina būtų priimta į NATO Vilniaus viršūnių susitikimo metu, jau šiandien ar Amerikai, ar Vokietijai reikėtų siųsti savo karius į Ukrainą.
Pone Linkevičiau, ar nepalieka tai nuosėdų tarp valstybių, nes diskusijos buvo pakankamai aštrios, turėjome 8 valstybes, kurios labiau rėmė Ukrainą, o kitoje pusėje buvo Amerika, kuri sakė, baikit tą klausimą svarstyti?
L. Linkevičius: Aš manau, visi profesionaliai į tai žiūri ir Aljansas tuo ir stiprus, kad užtrunka kol susitars, bet, kai susitaria, tai sprendimas būna sunkiai pajudinamas. <...> Norėjosi daugiau drąsos iš Aljanso, bet ką sakiau ir ukrainiečiams, gyvenimas nesibaigia ties šiuo viršūnių susitikimu, reikės toliau kovoti iki pergalės mūšio lauke ir iki pergalės politiniame, nes nėra alternatyvų narystei NATO.
Kas laukia Ukrainos dabar, kai šnekame apie miglotą pažadą priimti į NATO, čia bus daugelio metų reikalas?
L. Linkevičius: Prezidentas V. Zelenskis labai aiškiai sudėliojo prioritetus, pirmiausiai įvardino ginklus. <...> O po to, be abejo, ir politinė perspektyva, nes žmonės kenčia, žūva, aukoja, griaunama šalis, jie nori matyti, kas jų laukia po to. <...> Dabar yra uždėtas toks miglotas barjeras – kažkokios sąlygos, neįvardinant, kokios. Kai klausia, kokios sąlygos, tai visi džiazuoja atskirai, vieni vienaip mano, kiti – kitaip.
Teko girdėti, kad svarbiausia, jog nebūtų karo.
L. Linkevičius: Šitą visi supranta ir ukrainiečiai supranta, bet kokios dar sąlygos? Nėra nei pradinio, nei baigtinio sąrašo, jis gali keistis, gali atsirasti papildomų sąlygų. <...> Jie dabar kolekcionuoja dvišales narystės palaikymo deklaracijas, 24 jau yra pasirašęs. Iš principo, absoliuti dauguma jų narystei pritaria.
Daugiau sužinokite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
