Lietuvos mokslininkai rado ir tikrina būdą, kuris leidžia perpus sutrumpinti Covid-19 tyrimus

Lietuvos mokslininkai kovą su koronavirusu bando paversti lengvesne ir sukūrė būdą, kuris leidžia perpus sutrumpinti ilgai trunkančius COVID-19 tyrimus. Tokia pažanga leistų sumažinti eiles laboratorijose, o atsakymą, ar serga COVID-19, žmogus galėtų gauti greičiau. 

Vilniaus universiteto Santaros klinikų laboratorijose Lietuvos mokslininkai ne tik kasdien tiria COVID-19 ėminius, bet ir ieško priemonių, kurios leistų palengvinti kovą su pandemija. Vienas iš būdų: pagreitinti polimerazės grandininės reakcijos, PGR COVID-19 tyrimus. Juos atliekant paimami tepinėliai iš nosiaryklės, kasdien Lietuvoje tokių tyrimų – tūkstančiai.

„Tos žinomos metodikos yra labai ilgos. Jos gali trukti 6, 8 valandas. Pandemijos metu pamatėme, kad toks ilgas laikotarpis yra nepakankamas ir reikia gauti greičiau rezultatus, kad būtų galima greičiau izoliuoti tuos asmenis, kurie yra užsikrėtę“, – sako VU Santaros klinikų Mikrobiologijos laboratorijos vedėja Silvija Kiverytė.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Lietuvos mokslininkai sukūrė būdą, kuris leidžia perpus sutrumpinti Covid-19 tyrimus

Įprastu būdu 70 ėminių iš paciento nosiaryklės ištyrimas užtrunka nuo 5 iki 6 valandų. Mokslininkai nusprendė sutrumpinti šį procesą ir atsisakyti vieno žingsnio – mėginio paruošimo. Tokiu atveju 70-ies mėginių ištyrimas užtrunka 3 valandas – dvigubai greičiau nei įprastu metodu.

„Pirmas etapas yra mėginio paruošimas, kuomet iš to mėginio mes išskiriame viruso nukleorūgštis. Tam tikru būdu modifikavus tyrimą, šitas pirmas žingsnis galbūt yra nebūtinas. Pagrindinis žingsnis yra pati PGR reakcija“, – pasakoja S. Kiverytė.

Sutrumpinus tyrimą specialistai greičiau išsiaiškina, ar žmogus serga COVID-19, ar ne. Tai leistų greičiau atsekti infekcijos atvejus, izoliuoti sergančiuosius ir su jais kontaktavusius asmenis, lėtinti viruso plitimą.

„Kai tu iš karto žinai, tu gali izoliuotis ir priimti veiksmus. Jeigu nežinai, lauki, kartais ten būna laukimas iki 3 dienų. Tas tris dienas nežinai, tai tada nesiizoliuoji, platini tą virusą“, – teigia Sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.

REKLAMA

Tiesa, mokslininkai dar atliko ne visą darbą. Jiems liko išsiaiškinti, koks yra patobulinto testavimo tikslumas, jautrumas.

„Mes ir turime įrodyti, palyginti. Pirmą etapą atliekant ir pirmą etapą apeinant. Tą patį mėginį jeigu tirsime, pasižiūrėsim, ar mes mažiau viruso nustatome, ar nemažiau. Mes norime įrodyti, kad galima apeiti pirmą etapą ir pakankamai gerą tikslumą gauti“, – kalbėjo S. Kiverytė.

Šiuo metu rinkoje jau yra greitųjų atigenų testų, kurie gali per keliolika minučių parodyti, ar žmogus serga COVID-19. Tačiau tokių testų tikslumas mažesnis nei standartinių PGR testų.

„Antigenų testas yra atitinkamai mažiau jautrus. Klausimas yra pagrindinis. Tas naujasis būdas, kiek sumažėjo jautrumas palyginus su normaliai daromu PGR testu. Jeigu tas jautrumas nesumažės, mes turim labai puikų išlošimą“, – sako V. Zemlys-Balevičius.

„Sutrumpinama tyrimų dalis, bet tuo pačiu yra prarandamas jautrumas. Gerai, kad ieškoma įvairių papildomų instrumentų. Kiekvienas toks įrankis padės geriau suprasti biologinę situaciją, kas vyksta organizme, ir tam tikrais atvejais gali labai padėti gydytojams sprendžiant konkretaus paciento diagnostiką, ar jo gydymo klausimus“, – pasakoja užkrečiamų ligų ekspertas Saulius Čaplinskas.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų mokslininkai darbą planuoja užbaigti iki balandžio mėnesio. Jeigu pagreitinto testavimo tikslumas bus pakankamai aukštas, tyrimų metodai galėtų keistis visose Lietuvos laboratorijose.

„Labai nedaug reikia šitą metodą norint įgyvendinti. Reikia tiesiog paskaičiuoti jo technines charakteristikas, jautrumą, specifiškumą, ir kai jau tai bus žinoma poros mėnesių bėgyje galimą tą metodą naudoti“, – teigia S. Kiverytė.

Sveikatos apsaugos ministerija kol kas neįvertino mokslininkų darbo. Vilniaus universiteto Santaros klinikų tyrėjai priduria, kad greitesni PGR testai galėtų pasitarnauti ieškant ne tik koronaviruso, bet ir kitų kvėpavimo takų virusų, pavyzdžiui, gripo.


Rašyti komentarą...
A
Anna
2021-01-26 11:08:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pagarba Lietuvos mokslininkams
Atsakyti
-2

R
R.G.
2021-01-26 11:38:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir kada tie gerieji testai pasieks plačiąją rinką?
Atsakyti
0

I
Izoliuoti
2021-01-26 11:11:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Viską ir visus.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų