Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijoje elektronikos inžinerijos mokslus pasirinkę studentai – dažni svečiai.
„Mane domino, kaip įprastų namų įrangos elektronika veikia ir mane domina, kaip galėčiau susiprojektuoti ir susikurti sau šitokius įrenginius“, – kalba KTU studentas Dominykas Jankauskas.
Daugiausia studijas renkasi vaikinai, merginų vis dar vos viena kita.
„Ateitį matau apsaugos sistemose, norėčiau kurti jas – pagrinde būtų toks mano tikslas. Ar sunku, taip, būna tam tikrų momentų, vis dėlto, tai universitetas, o ne mokykla, atėjom pasiruošti savo specialybei“, – sako KTU studentė Giedrė Marija Zabolskytė.
O Kauno technikos kolegijoje besimokantis Linas sako, elektronikos inžinerija susižavėjo būdamas vos 12 metų, 16 jau susirinko kompiuterį. Dabar žino, ką norėtų veikti ateityje ir kodėl.
„Gamint ateity kompiuterio dalis arba prisidėt prie jų gamybos, tai nusprendžiau gyvenimą siet su elektronika. Pasirodė inžinerijos profesija tiek įdomi, tiek perspektyvi ir, žinau, kad galiu daug uždirbti“, – pasakoja Kauno technikos kolegijos studentas Linas Jankauskas.
Išties elektronikos įmonės siūlo itin konkurencingą atlyginimą – pradedantieji gali uždirbti apie 1000 eurų į rankas, o jau turintys patirties gauna ir 2,5 tūkstančio. Tačiau mūsų šalyje investuojančios ir plėtrą planuojančios elektronikos įmonės vis tiek jaučia didelį darbuotojų stygių, inžinerijos studijas renkasi mažai studentų.
„Labai sudėtingas darbas gauti tą darbuotoją, su tam tikromis kompetencijomis, pirmiausia stengiamės užsiaugint tuos jaunuosius specialistus, pradedant nuo praktikos, tiek universitetinės praktikos, tiek vėliau apmokamos praktikos“, – teigia Hella Lithuania“ vidinės gamyklos vadovas Mantas Skinderis.
Vien Kauno regione veikiančios kelios elektronikos pramonės milžinės skaičiuoja, kad per artimiausius 5-erius metus sukurs apie 2000 vietų elektronikos inžinieriams, tik baiminasi ar bus ką įdarbinti? Į mūsų gyvenimą skverbiantis įvairiausioms technologijoms jau dabar verslui reikia 4 kartus daugiau specialistų nei jų yra rinkoje.
„Jeigu dar neskamba užtektinai dramatiškai, tai skaičiuojame, kad jeigu ir toliau studentų skaičiai elektronikos inžinerijoje nedidės, o mes samdysim taip, kaip planuojam, kalbu ne tik apie mus, bet ir visus kolegas aplinkui, tai situacija pakis iki to, kad koeficientas bus 10 kartų neatitikimas ir tada situacija bus labai dramatiška“, – sako „Continental Automotive Lithuania“ komunikacijos vadovė Ieva Koncevičiūtė.
Tad įmonės ir aukštosios mokyklos surėmusios pečius siekia pritraukti į elektronikos inžinerijos studijas kuo daugiau jaunuolių. Dabar jų įstoja iki poros šimtų. Per dvejus metus šį skaičių norima padvigubinti.
„Tikimės, kad tas stojimas didės. Kad patenkinti tą poreikį tikimės, kad galėsime perkvalifikuoti kitų specialybių žmones būtent į elektronikos inžinierius“, – teigia Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.
Tikimasi ir valdžios dėmesio. Jei specialistų trūkumo problemos Lietuvai nepavyks išspręsti, darbo rinkos ekspertai piešia niūroką scenarijų.
„Pagrindinė grėsmė yra ta, kad įmonės turės sustoti arba perkelti gamybą, jeigu nesuras pakankamai specialistų, kurie yra būtent elektronikos inžinerijos, ir tada mes prarasime investicijas, prarasime pajamas į mūsų biudžetą ir negalėsim investuoti 2,5 proc į mūsų krašto gynybą“, – sako darbo rinkos ekspertas Andrius Francas.
Elektronikos įmonės jau įdarbina ir pirmuosius prieglobstį Lietuvoje radusius pabėgėlius iš karo siaubiamos Ukrainoje.
