Klaipėdos uostininkų technologijos: išvysti realybėje gali tik griežtą patikrą praėję žmonės

Greičiau nei žmogaus akis taršą nustatantys davikliai, lokomotyvai robotai ir fantastinius filmus primenantys milžiniškų kranų simuliatoriai. Pasitelkę tokias technologijas darbuojasi Klaipėdos uostininkai. Kviečiame išvysti technologijas, kurias realybėje gali pamatyti tik griežtą patikrą įveikę žmonės.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijoj verda darbas. Budintys dispečeriai reguliuoja, kur švartuojasi į uostamiestį atvykstantys laivai. Maža to, nuo šiol jie stebi ar kur neįvyko ekologinė nelaimė.

Budintis rodo vieną iš 13 daviklių, kuriuos specialistai sumontavo vairiose uosto vietose bei palei į Kuršių marias įtekančius upelius. Prietaisai iš karto užfiksuoja pasklidusius teršalus ir apie tai informuoja dispečerius.

(7 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Klaipėdos uostininkų technologijos: išvysti realybėje gali tik griežtą patikrą praėję žmonės

Daviklius uostininkai pastatė, mat pastebėjo, jog teršalus paskleidžiantys laivai ne kartą specialiai ar naktį patys to nepastebėję atsakingų tarnybų apie tai neinformuoja. Tad dabar uosto darbuotojai gali pirmieji pastebėti incidentą ir imtis priemonių. Nors daviklius sumontavo neseniai, pavojaus signalo jau sulaukė.

„Į laivą buvo užpilamas dyzelinas ir tam tikra jo dalis papuolė į vandenį. Žinoma, pirmiausiai buvo sureaguota ne žmonių esančių ten, ne aplinkinių, bet kaip tik buvo gautas signalas iš to daviklio ir mūsų žmonės, kurie yra atsakingi už taršos likvidavimą uoste, labai greitai sureagavo ir šitą taršą likvidavo“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Taršą mažinančios teigia ir uosto įmonės. Viena jų pati gamina lokomotyvus robotus, kurie varomi elektra. Juos operatorius valdo nuotoliniu pultu. O robotas užprogramuotas žmogui nepakenkti: „Tiesiog spaudžiu mygtuką ir jis važiuoja. Galim prieiti arčiau, jei kažkas būtų ant bėgių, jis sustoja. Pradeda stabdymo procesą ir iki manęs turėtų sustoti, aktyvavosi stabdis. Jei aš pasitraukiu, jis vėl toliau važiuoja.“

REKLAMA

Didžioji dauguma krovinių į uostą ir iš jo patenka geležinkelio vagonais. Vien šioje įmonėje per metus jų prarieda 70 000.

„Ir visą tai yra uoste. Uostas yra mieste. Ir žinote, tie seni lokomotyvai, dūmų kamuoliai, mūsų netenkina. Tai mes priėmėm tokį sprendimą“, – pasakoja „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Lokomotyvą bendrovės inžinieriai sukūrė iš avarijose sudaužytų elektromobilių. Ant jo viršaus jie sumontavo ir saulės baterijas, jos atsakingos už vidines roboto funkcijas. Jį klaipėdiečiai montavo apie metus. Ir sukūrė tikrą galiūną.

„Kiek mes bandėmės testavimo rėžime – apie 20 pilnai pakrautų vagonų. Kas yra 2000 tonų. Mes tempėm tiek Jei jis turėtų didesnė masę, galėtų patempti ir daugiau. Bet mums nėra poreikio“, – teigia „Bega“ vyriausiasis automatikos inžinierius Paulius Voveraitis.

Dar viena Klaipėdos uosto įmonė sukūrė kraną, kuris keldamas laivais ir vilkikais atgenamus konteinerius, galima sakyti, visai nenaudoja energijos.

„Didieji kranai turi tokią funkciją – kada krovinį – konteinerį kelia iš triumo ar nuo denio, jis suvartoja elektros energiją, o kad jis tą krovinį jau deda ant vežimėlio ar nuleidinėja į laivą, jis tą elektros energiją gali grąžinti į tinklą“, – kalbėjo „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

Maža to, bendrovė novatoriškais būdais apmoko ir štai šių, aukščiausių statinių uostamiestyje, 116-os metrų kranų valdytojus. Klaipėdiečiai šiuos kranus dėl jų išvaizdos vadina žirafomis. Kranai štai taip iš laivų ir į juos kilnoja konteinerius. Tad jų valdytojai savo darbą tiesiogine prasme stebi sau tarp kojų.

„Ir iš tikrųjų tam, kad jis tą konteinerį padėtų į triumą būdamas 50 metrų virš krantinės, o laivas dar sėdi vandenyje beveik 12 metrų. Tai tas konteineris, kurį kranininkas mato, 6 metrų ilgio konteineris, jisai atrodo štai tokio dydžio kai šis mobilus telefonas“, – sako R. Juška.

REKLAMA

Krano valdytoju tampa tik vienas iš šimto atėjusių į atranką. Vieni bijo aukščio, kiti išsigąsta atsakomybės. Tad tinkamiausius kandidatus bendrovės specialistai apmoko štai tokiame, nebent fantastiniuose filmuose matytame simuliatoriuose. Net patogiai sėdėdamas naujokas pajaučia ir aukščio baimę, ir ką reiškia nuleisti konteinerį pučiant pajūrio vėjui. Mat simuliatorius sugeba sukurti ir nepalankias oro sąlygas.

„Jis suteikia galimybes padaryti tokią aplinką, kadangi simuliatorius turi kinematiką taip pat, kada vyksta judesys, yra garsas, yra vibracija, yra tas krano judesio momentas užfiksuotas. Ir iš tikrųjų tie ekranai kurie yra, juose yra tokios oro sąlygos, kurios per programą leidžia pamatyti ar tai saulė šviečia, ar lietus lyja, ar sniegas, ar rūkas yra“, – pasakoja R. Juška.

Vis tik, pasak bendrovės vadovų, kaip valdyti tokį kraną, tinkamą kandidatą šiame simuliatoriuje, įmanoma išmokyti per du mėnesius.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų