Į dienos šviesą lenda ir galima Rusijos įtaka rinkimuose – rusų oligarchas Jevgenijus Prigorožinas viešai pripažino, kad kišosi ir dabar kišasi į Jungtinių Valstijų rinkimus. Tad nenuostabu, kad ir prezidentas Joe Bidenas šiuos rinkimus vadina kova dėl demokratijos išlikimo.
Rinkėjai Ohajo valstijoje eilėje lūkuriuoja, kada galės atiduoti savo balsus vidurio kadencijos rinkimuose. Pats svarbiausias klausimas šiandien – ar Demokratai išlaikys daugumą Jungtinių Valstijų Senate ir Atstovų rūmuose.
„Mano didžiausias tikslas, kad Respublikonai kuo greičiau išsinešdintų iš kabineto“, – sako gyventoja Tricia Kluesener.
O kiti, kaip tik, tikisi, kad šiuos rinkimus laimės Respublikonai, mat esą pavargo nuo maždaug 8 procentus siekiančios infliacijos, kylančių degalų kainų ir dėl visko kaltina prezidentą Joe Bideną ir Demokratus. Šie rinkimai laikomi svarbiausiais ir pačiais įtempčiausiais istorijoje, o tai atskleidžia ir skaičiai – abi partijos jiems išleido maždaug 10 milijardų dolerių – išlaidos pralenkė net praėjusius prezidento rinkimus. Pats Bidenas šiuos rinkimus dar prieš balsavimo pradžią vadino kova dėl demokratijos išlikimo. O tai iliustravo riaušėmis, kurias Donaldo Trumpo šalininkai surengė po to, kai jis pralaimėjo rinkimuose.
„Balsavimo biuleteniuose – demokratija. Visoje Amerikoje daugėja politinio smurto ir bauginimų. Prisiminkite sausio 6-ąją, kai pikta minia įsiveržė į Jungtinių Valstijų Kapitoliaus teritoriją, užpuolė teisėsaugą, persekiojo išrinktus pareigūnus ir pastatė kartuves viceprezidentui“, – kalba J. Bidenas.
Tiesa, tai viena iš kelių kortų, kuriomis dar gali žaisti demokratai, mat šalyje energetikos kainos per metus išaugo beveik 20 procentų, maisto kainos – daugiau nei 11 procentų, o infliacija perkopė 8 procentus. Šie skaičiai itin naudingi Respublikonams, kurie nepatenkintiems amerikiečiams tai priminė kiekviename kampanijos žingsnyje.
Laimėti rinkimus Demokratams itin svarbu, mat jei nugalės Respublikonai, šie trukdys Bideno teisėkūros darbotvarkei, galės pakreipti ekonominį kursą, tvarkys migracijos, nusikalstamumo ir religijos klausimus. O taip pat galimai uždraus ir abortus. Be to, Respublikonai galės nutraukti ir sausio 6-osios bylą, tiriančią Trumpo vaidmenį Kapitolijaus šturme. O tai leistų jam nevaržomai kandidatuoti į prezidentus, apie ką jis ne kartą ir užsiminė. Netrukus buvęs prezidentas tai gali paskelbti ir oficialiai.
„Lapkričio 15-ąją Mar-a-Lage, Palm Byče, Floridoje, paskelbsiu labai svarbią žinią“, – kalba D. Trumpas.
Vis tik vienas opiausių ir susirūpinimą keliančių klausimų – parama Ukrainai, nes Respublikonai ne kartą kritikavo Demokratus, kad šie švaistosi pinigais ir per daug jų skiria Ukrainai. Ne vienas Respublikonas kampanijos metu svaidėsi ir štai tokiomis populistinėmis frazėmis...
„Vienintelė siena, kuri jiems rūpi, yra Ukrainos. Ne Amerikos Pietinė siena. Valdant Respublikonams, Ukrainai daugiau neatiteks nė vienas centas. Mūsų šalis yra pirmoje vietoje“, – sako respublikonė Majorie Taylor Greene.
Ir nors Baltieji rūmai tokius pareiškimus atmeta ir tikina, kad Jungtinių Valstijų parama Ukrainai bus tvirta ir nepajudinama, į dienos šviesą, kaip ir per 2016 metais prezidento rinkimus, lenda Rusijos įtaka. Vakar „Telegram“ platformoje pasirodė Rusijos oligarcho, Putino šefu vadinamo ir privačios Kremliaus „Vagner“ kariuomenės remėjo Jevgenijaus Prigorožino pripažinimas, kad kišosi, kišasi ir kišis į Jungtinių Valstijų rinkimus. Tad gali būti, kad laimėjus Respublikonams parama Ukrainai atsidurs prie pavojingos linijos. „The Economist“ prognozuoja, kad respublikonai laimės 224 vietas Atstovų Rūmuose ir 51 vietą Senate, taigi visiškai kontroliuos Kongresą. Pirmieji rezultatai turėtų paaiškėti maždaug 2 valandą nakties Lietuvos laiku.
