Laidoje „Dėmesio centre“ apsilankęs JAV ambasadorius pakomentavo, ar Amerika mato Ukrainą kaip NATO narę ateityje, ko Kyjivas gali tikėtis iš Vilniaus viršūnių susitikimo.
Be to, pašnekovas teigė besiviliantis, kad Seimas žengs žinsnį ir priims Civilinės sąjungos įstatymą.
Laba diena, pone ambasadoriau, smagu jus matyti.
Smagu čia būti.
Džiaugiuosi, kad atėjote. Pone ambasadoriau, netrukus baigsis jūsų kadencija Lietuvoje, ir ji baigsis didžiausiu akcentu – NATO viršūnių susitikimu, kuriame tikėtina dalyvaus prezidentas J. Bidenas. Ko galime tikėtis iš šio susitikimo? Kas svarbiausia?
Manau, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas čia, Vilniuje, bus istorinis įvykis. Manau, kad tai bus stipri žinutė dėl paramos Ukrainai ir demokratijai. Žinau, kad mūsų derybininkai Briuselyje su lietuviais ir kitais partneriais sunkiai dirba, kad viršūnių susitikimas iš tiesų taptų stipriu paramos ženklu. Taigi tai bus istorinis susitikimas. Be to, Suomija dalyvaus kaip narė. Mes taip pat labai tikimės ir Švedijos dalyvavimo. Turiu omenyje, kokią galingą žinią galima pasiųsti per sieną Rusijai.
Jūs vis dar tikite, kad įmanoma Švediją, kaip tikrą narę pasodinti kartu prie vieno stalo čia, Vilniuje?
Aš vis dar manau, kad tai įmanoma ir tvirtai tikiu, kad taip ir bus. Žinau, kad Jungtinės Valstijos tą taip pat mato, kaip prioritetą. Taigi mūsų viltis taip pat yra ir ten.
Ko Ukraina gali tikėtis iš Vilniaus viršūnių susitikimo?
Ko gali tikėtis Ukraina? Manau, kad tikrai labai stipraus paramos pareiškimo. Manau, kad bus politinė parama, tačiau taip pat, žvelgiant iš JAV perspektyvos, ieškosime praktinių žingsnių, ko galėtume imtis mes ir mūsų NATO sąjungininkai, kad dar labiau paremtume Ukrainą ir užtikrintume, kad Ukraina ne tik žengtų pirmyn, bet ir galiausiai laimėtų šį karą Ukrainoje.
Pone ambasadoriau, kitąmet NATO viršūnių susitikimas bus rengiamas Vašingtone, Jungtinėse Valstijose. Čia bus minimas 75 metų aljanso jubiliejus. Kai kurie apžvalgininkai sako, kad tai bus prezidento J. Bideno pirmosios kadencijos susitikimas vainikuosiantis jo užsienio ir saugumo politikos pasiekimus, todėl esminių sprendimų tikimasi Vašingtone. Kaip jūs pakomentuotumėte? Turiu omenyje esminius sprendimus dėl Ukrainos.
Nematau, kad kas nors stabdytų tai, ko norima pasiekti Vilniuje. Dabar visas dėmesys sutelktas į tai, kad susitikimas Vilniuje būtų sėkmingas, ir jis bus sėkmingas. Taip pat, į tai, kad mes tvirtai išreikštume paramą Ukrainai, šiam regionui, rytiniam NATO flangui. Taigi nematau jokių požymių, kad būtų noro tą pristabdyti.
Žinoma, tikimės, kad kitais metais galėsime remtis čia įvykusiu istoriniu viršūnių susitikimu.
Ar Amerika mato Ukrainą kaip NATO narę ateityje?
Manau, mes visada tvirtai rėmėme ir remiame Ukrainos euroatlantinius siekius. Dabar, kalbant apie tai, kas bus padaryta po viršūnių susitikimo, manau, kad daug dirbama yra dabar. Manau, siekiame tvirto sutarimo ir norime pasiųsti stiprią žinią dėl Ukrainos.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks vos už keliasdešimties kilometrų nuo Baltarusijos. Ar galima tikėti provokacijų ir Baltarusijos, Rusijos pusės susitikimo metu?
Manau, kad mes žinome, kaip veikia rusiška dezinformacija, taip pat ir Baltarusijoje. Ir Lietuva jau parodė, kad ji yra viena geriausiai su dezinformacija kovojančių mūsų sąjungininkių pasitelkdami pilietinę visuomenę bei valstybės institucijas. Taigi manau, kad galime to tikėtis. Manau, kad kalbant apie bet kokią papildomą riziką, tikrai neturime jokių žinių apie kažką panašaus. Bet štai tam čia ir yra JAV kariai. Todėl čia yra NATO. Štai dėl ko visa tai daroma.
Taip, bet žmonės gali klausti ar saugu būti Vilniuje per viršūnių susitikimą?
Manau, kad Lietuvoje visada saugu. Lietuva yra NATO dalis, o Jungtinės Valstijos rimtai žiūri į savo įsipareigojimą dėl 5-ojo straipsnio.
Vilnius ruošiasi, daugiau kaip 100 kilometrų gatvių renovuotos. Kaip jūs vertinate Lietuvos pasirengimą šiam istoriniam, kaip jūs sakėte, įvykiui?
Manau, Lietuvos Vyriausybė gerai tvarkosi. Daugiau nei prieš metus, iškart po viršūnių susitikimo Madride, kalbėjomės apie pasirengimą. Turėjome daug vidinių susitikimų su Užsienio reikalų ministerija ir kitais Vyriausybės padaliniais. Visi skubėjome susirasti viešbučius. Tai buvo iššūkis.
Tačiau manau, kad turėsime pakankamai vietų čia atvykstančiai labai didelei JAV delegacijai. Taigi manau, jog visa tai rodo, kad viršūnių susitikimas bus gana sėkmingas. Tai bus sudėtingas logistinis iššūkis, žinoma. Tai tikriausiai vienas didžiausių, jei ne pats didžiausias renginys, kurį Lietuva kada nors yra surengusi. Bet iš visko, ką matau, sprendžiu, kad jis bus sėkmingas.
Prezidento Bideno vizitas, kaip atskira šio didžiulio renginio dalis, ko gero ne mažiau svarbi nei pats viršūnių susitikimas. Ko galime tikėtis? Ar bus žinia Lietuvos žmonėms, kaip buvo per prezidento Bušo vizitą? Kaip tai atrodys?
Na, jei paklaustumėte ko nori Amerikos ambasadorius, tai, žinoma, norėčiau matyti prezidentą Bideną ir Vilniuje, Lietuvoje. Bet aš nežinau, kokie yra Baltųjų rūmų planai, nežinau, kokie jie yra šiuo metu.
Tiesą sakant reikėtų pasakyti, kad Baltieji rūmai dar net nėra patvirtinę, kad prezidentas Bidenas į Vilnių atvyks. Bent jau oficialiai.
Jungtinių Valstijų prezidentai dalyvavo visuose NATO viršūnių susitikimuose nuo pat NATO įkūrimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, galime numanyti, kad jis atvyks. Bet žinoma, apie tai vis tiek turi paskelbti Baltieji rūmai. Taigi, kaip ambasadorius, negaliu to patvirtinti, bet, manau, kad galite pažvelgti į istoriją ir tikėtis, kad prezidentas čia atvyks.
Taip, žinoma. Tai didžiulis įvykis ir visi tikisi, kad Bidenas pasisakys viešai. Na, bet matysime. Grįžkime prie Ukrainos. Didžioji Britanija paskelbė, kad perduos Ukrainai ilgojo nuotolio raketas. Tikėtina, kad jos jau ten. Jungtinės Valstijos tokių ginklų Ukrainai dar neperdavė. Kartais britai yra tie pionieriai. Ar tai bendra Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos politika, kuria siekiama pasiųsti žinią, kad ne tik amerikiečiai turi būti pirmi remiant Ukrainą?
Na, norėčiau pasakyti, kad visi NATO sąjungininkai koordinuoja paramą Ukrainai ir kitus veiksmus. Kas mėnesį vyksta susitikimai. Lietuva dalyvauja tuose susitikimuose su Jungtinėmis Valstijomis, ir tai yra pagrindinė mūsų diskusijų ir koordinavimo tema.
Kartu pasakysiu, kad tikrai didžiuojuosi tuo, ką mano šalis padarė remdama Ukrainą. Nuo karo pradžios, nuo praėjusių metų vasario 24 d. JAV skyrė apie 113 mlrd. dolerių. Dalis šios sumos skiriama tiesioginei karinei bei ekonominei paramai Ukrainai, pabėgėliams, taip pat mūsų gynybai prie rytinės NATO sienos stiprinti. Taigi, mes daug padarėme. Esu tikras, kad jūs skaitote spaudą, kaip ir aš, kas keletą savaičių, visada skelbiama apie papildomą Amerikos paketą, skirtą Ukrainai. Ir jis paprastai labai, labai gerai suderintas su ukrainiečių poreikiais.
Daugelis ukrainiečių tikisi, kad JAV ir kiti sąjungininkai į Ukrainą atsiųs naikintuvus, F-16 ar kitus. Kokia yra galimybė Ukrainai turėti tuos naikintuvus dar iki NATO viršūnių susitikimo?
Žinote, reikėtų klausti žmonių Vašingtone, ir aš nežinau, ar yra toks atsakymas. Bet pasikartosiu dar kartą, kad didžiuojuosi tuo, ką padarėme. Ir skaitydami šiandienos naujienas matote, kaip „Patriot“ sistema pasitarnavo ginant Kyjivą. Skirtingai karo momentais matėme, ką padarė Amerikos parama.
Dabar jau aišku, kad tai pati efektyviausia oro gynybos sistema pasaulyje.
Tai neįtikėtina. Todėl didžiuojuosi tuo, ką pasiekėme. Ir žinau, kad Vašingtone jie glaudžiai tariasi su ukrainiečiais, ką mes galėtume jiems suteikti toliau.
Pone ambasadoriau, Lietuva sulaukė ne pačios maloniausios atsargos generolo Beno Hodgeso kritikos, kad kalbėdama apie NATO sutarties 5 straipsnį užmirštą 3-ią, kad turi plėtoti individualų pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti. Ką jūs apie tai pasakytumėte?
Na, sakyčiau, kad generolas Hodgesas teisus dėl trečiojo straipsnio, mes dažnai akcentuojame penktąjį straipsnį, tačiau trečiasis straipsnis taip pat yra labai svarbus. Manau, kad Lietuva daug nuveikė.
Būdamas Klaipėdoje, mačiau, kaip iš laivų iškeliami amerikiečių tankai. Tai nėra taip paprasta, kaip jums atrodo. Tai ne tas pats, kas iš laivo iškelti automobilį. Tam reikia infrastruktūros ir tinkamo pasirengimo. O Lietuva tai parodė. Arba geležinkelio mazgas prie Kauno, kuris palengvins mums įrangos gabenimą Lietuvoje. Taip pat nupirkti „Himars“, „Black Hawk“ ar „Oshkosh“ šarvuotos mašinos.
Noriu pasakyti, kad Lietuva daug padarė. Visi žinome apie „Rail Baltica“. Kai geležinkelis bus baigtas, linija bus svarbi ne tik Baltijos regiono ekonomikai, bet saugumui.
Kariuomenės judėjimui.
Būtent. Todėl tikrai tikimės, kad tai bus daroma ir ateityje. Žinau, kad tai daug metų trunkantis projektas, į kurį įsitraukusi ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos šalys. Tačiau, kai jis bus baigtas, tai tikrai bus svarbus postūmis šio regiono saugumui.
Pone ambasadoriau, Lietuvoje vyksta didelis ginčas dėl fizinio vokiečių brigados dislokavimo. Nemažai politikų nori, kad ji būtų čia ir dabar, net nespėjus įrengti infrastruktūros. Koks būtų jūsų komentaras?
Norėčiau pasakyti, kad mes tikrai džiaugiamės mūsų sąjungininkų įsipareigojimu padėti sustiprinti saugumą rytiniame fronte, įskaitant ir Lietuvą. Todėl džiaugiamės Vokietijos pasirengimu suteikti papildomą paramą. Taip pat tikimės, kad Lietuva ir Vokietija sugebės pačios išspręsti šį klausimą. Buvau Rūdninkų poligone. Žinau, kad ten reikia daug ką nuveikti, bet žinau, kad Lietuvos Vyriausybė yra pasiryžusi tęsti darbus ir atidaryti šį naują poligoną, kuris būtų nepaprastai naudingas ne tik vokiečių, bet galimai ir amerikiečių dislokavimui. Taigi, sakyčiau, tikiu, kad Lietuva ir Vokietija dirbs teisinga linkme. Ir nekantriai laukiu dienos, kai poligonas iš tikrųjų bus atidarytas.
Pone ambasadoriau, jūs Lietuvoje jau trejus su puse metų ir esate labai matomas diplomatas. Susitinkate su kariais, dalyvaujate kultūrinėse veiklose, skatinate toleranciją dalyvaudamas įvairiausiuose renginiuose. Kokie jūsų svarbiausi įspūdžiai apie Lietuvą?
Juokinga, kad pirmą kartą čia atvykęs prieš trejus metus, maniau, atvykstantis į ramų Europos kampelį. Žinoma, ta vienatvė buvo jaučiama dėl karantino per pandemiją. Bet daug kas įvyko, ir aš mačiau, kaip šalis pasikeitė įvairiais atžvilgiais – dėl pandemijos, dėl įvykių Baltarusijoje, dėl labai drąsios politikos atidarant Lietuvoje Taivano atstovybę, taip pat dėl pokyčių šalies viduje.
Daug dirbau su holokaustu susijusiais klausimais, tai Jungtinių Valstijų prioritetas. Ir aš tai vertinu gana pozityviai. Gruodį priimtas įstatymas, numatantis papildomą restituciją Holokausto aukoms, taip pat matėme, manau, istorinį dalyką – nuimtą atminimo lentą J. Noreikai nuo Mokslų akademijos.
Tikrai tikiuosi, kad jiliks nuimta, nes manau, kad Lietuva turi daug didvyrių, tačiau asmenys, prisidėję prie Holokausto, nenusipelno atminimo lentų ir paminklų.
Taip pat stebėjau įdomią diskusiją dėl LGBT teisių ir Civilinės sąjungos įstatymą. Daug kalbėjau šia tema, ir išsakiau ne savo nuomonę, o Jungtinių Valstijų, prezidento J. Bideno poziciją.
Labai tikiuosi, kad Seimas žengs žingsnį ir priims civilinės sąjungos įstatymą. Manau, kad Lietuvai svarbu parodyti, jog ji yra Vakarų klubo dalis ir pritaria Jungtinėms Valstijoms šiais žmogaus teisių klausimais. Taip pat, žinote, tai turi įtakos ir kitais būdais. Nemažai kompanijų atvykę čia manęs klausė, kokia čia situacija su LGBT darbuotojais. To klausė kūrybinės kompanijos iš Silicio slėnio.
Jie jūsų to klausė?
Taip, taip. Ir man teko atsakyti. Jiems svarbūs įvairūs jų darbuotojai. Jiems tai svarbu. Ir aš turėjau būti nuoširdus šioms šalims ir bendrovėms. Ir, tiesą sakant, tos įmonės dabar ketina kreiptis į Estiją, kuri yra pažengusi daug toliau už Lietuvą. Man niekada nepatinka matyti, kad Lietuvą atsilieka nuo Estijos.
Tačiau ir kariai gėjai, Amerikos kariai gėjai, kurie yra čia, gėjai ir lesbietės manęs klausė: pone ambasadoriau, kokia žmogaus teisių situacija mums Lietuvoje? Ir aš sakau, kad LGBT žmonių atžvilgiu Lietuva gerokai atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir nuo likusios Europos. Ir man sunku tai sakyti, kai jie to manęs klausia.
Taip, tai jūs sakote, kad po tolerancijos klausimais mes dar labai atsiliekame nuo Vakarų Europos?
Judate į priekį, bet lėtai. Kaip jau sakiau, man sunku pasakyti šiems amerikiečių kariams, kurie čia padeda ginti Lietuvą, kad lietuviams jų teisė rinktis savo partnerius ir kurti savo šeimas yra nereikšminga. Ir, tiesą sakant, šis klausimas domina ir prezidentą J. Bideną. Aš tikiuosi, kad kai jis čia atvyks, šis teisės aktas bus priimtas. Manau, kad tai būtų svarbus dalykas.
Manote, kad būtų gera žinutė prezidentui Bidenui, jei įstatymas būtų priimtas prieš jam atvykstant?
Žinoma, manau jis tai įvertintų, kaip svarbų žingsnį į priekį. Jam rūpi šios temos, jis dažnai apie tai kalba, taigi manau, toks žingsnis būtų įvertintas labai teigiamai. Žinau, kad taip būtų.
Tai svarbi žinia. Tikiuosi, politikai ją išgirs, pone ambasadoriau. O dabar norėčiau tęsti lietuviškai.
<....> Aš labai stengiausi.
<...>Aš tikrai labai stengiuosi, žiūriu lietuvišką televiziją, taip pat šią laidą. Tai puikus būdas sužinoti, kas vyksta Lietuvoje, ką galvoja žmonės, taip pat ką jie mano apie amerikiečius. Taigi, taip suprantu daug daugiau. Ir gaila, kad tikrai neturėjau daugiau laiko mokytis lietuviškai. Tačiau regione vyksta karas, daug kitų įvykių, daug aukšto rango svečių. O dabar turime ruoštis viršūnių susitikimui.
Pone ambasadoriau, dėkoju, kad atvykote į laidą, buvo malonu.
Dėkoju, buvo malonu čia apsilankyti.
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
