Apie emocijas Eurovizijoje ir po jos, iškovotą 11 vietą ir surastus naujus draugus – pokalbis su atlikėja.
Kodėl po „Eurovizijos“ išvykote kelioms dienoms į mišką?
Nes norėjau susigrąžinti emocijas, protą ir viską, ką įmanoma. Man atrodo, kad tos dvi savaitės buvo tokios koncentruotos visko, kad tiesiog reikėjo pamiegot ir pavalgyt.
Laiką praleidau miško namelyje. <...> Pasiėmiau ir savo koleges, su kuriomis visas šias dvi savaites buvome ir reabilitavomės.
Kas kėlė didžiausią stresą kėlė?
Atsakomybė. Rūbai, šukuosenos ar dar kažkas yra išorinis dalykas. Be abejo, tai „Eurovizijoje“ yra svarbu, bet tas atsakomybės jausmas man buvo didžiausią streso faktorių bekeliantis dalykas.
Vis dėlto, atstovauju save, bet, visų pirma, atstovauju Lietuvą, tai kažkaip nesinorėjo nužeminti Lietuvos vardo, man tai labai svarbu. Tai, man atrodo, ir buvo didžiausias kovą viduje bekeliantis dalykas.
Po „Eurovizijos“ jūs dėkojote už psichologines terapijas. Jūs ėjote pas psichologą ar psichoterapeutą? Kodėl?
„Aš terapiją pradėjau lankyti šiek tiek anksčiau, kad galėčiau susidraugauti su savo vidumi ir pažinti savo emocijas, man tai svarbus dalykas.
Juo labiau, kad muzika yra apie emocijas, tai norėjau mokėti jas sau aiškiai įsivardinti. Ir man labai pasiteisino. Tai man labai padėjo, nes ta pirma savaitė yra visiems labai kupina vidinių iššūkių.
Teko ir kitus raminti?
Teko, jaudinosi visa komanda, tad teko ir juos paraminti. Bet tada ratas apsisuka. Kaip mes juokavome su draugais, per tas dvi savaites aš išgyvenau dvidešimties metų emocijų šuolius nuo A iki Z.
Tai visko buvo. Ir mane ramino, ir aš raminau. O po to, galų gale, reikia ir ant scenos nueiti, kas ir yra svarbiausias dalykas, ko mes čia visi ir susirinkom.
„Eurovizija“ Lietuvoje, kaip kokios Olimpinės žaidynės. Visą tą laiką esi dėmesio centre. Tai daro spaudimą?
Be abejo. Ir labai smarkiai daro spaudimą. Aš pati esu didelė perfekcionistė, tai pati iš savęs reikalauju daug. O dar kai visi tiesiog stebi kiekvieną tavo žingsnį, tai yra spaudimo.
O kaip atsirado tas „Čiūto-tūto“ motyvas? Ar jis buvo nuo pradžių?
Jis buvo nuo pradžių, bet jis buvo toks truputį slaptas. Po to mes jį vis kėlėm ir kėlėm aukščiau. „Čiūto-tūto“ atsirado tiesiog būnant studijoj, man būtent šita frazė atėjo į galvą.
Aš studijavau Londone ir mano baigiamasis darbas buvo trisdešimties minučių pasirodymas, kuris turėjo būti kažkuo unikalus. Ir aš pasirinkau, kad noriu imti tam tikras lietuvių liaudies detales ir aplink jas sukurti savo visiškai naujas dainas.
Ir pamačiau, kad dėstytojams tai labai patiko. Jiems tai atrodė kažkas unikalaus, negirdėto. Ir atsimenu, kad dar tada mintyse sau sakiau, kad jei kažkada sugalvosiu dalyvauti „Eurovizijoje“, tai reikės dar tą kortą ištraukti.
Visą pokalbį žiūrėkite laidos įraše viršuje.
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
